Danija, esanti Šiaurės Europoje, yra labai išsivysčiusi ir atvira ekonomika, kurios ekonomikos augimas labai priklauso nuo tarptautinės prekybos. Būdama Europos Sąjungos (ES) nare, Danija taiko ES bendrąjį išorinį tarifą (CET) importui iš ne ES šalių ir naudojasi betarifinės prekybos ES bendrojoje rinkoje privalumais. Danijos muitų tarifų sistema reglamentuoja įvairių produktų importą, užtikrindama sąžiningą konkurenciją, apsaugodama vietos pramonę ir generuodama vyriausybės pajamas. Be to, Danija naudojasi lengvatiniais tarifais prekėms, importuojamoms iš šalių, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS), įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Kanadą ir kitas.
Importuojamų produktų tarifų kategorijos
Danija vadovaujasi ES bendruoju išoriniu tarifu (CET), kuris taikomas importui iš ne ES šalių. Tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies, jo kilmės ir galiojančių prekybos susitarimų. Toliau pateikiamas išsamus pagrindinių produktų kategorijų tarifų suskirstymas.
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį Danijos ekonomikoje, tačiau šalis importuoja įvairius žemės ūkio produktus, kad patenkintų vidaus vartojimo poreikius. Žemės ūkio produktų importo tarifai yra skirti apsaugoti vietos ūkininkus ir kartu užtikrinti būtiniausių maisto produktų prieinamumą.
1.1 Pagrindinių žemės ūkio produktų tarifai
- Vaisiai ir daržovės:
- Švieži vaisiai (pvz., obuoliai, apelsinai, bananai): 8–12 %
- Daržovės (pvz., svogūnai, pomidorai, bulvės): 8–10 %
- Šaldyti vaisiai ir daržovės: 8–12 %
- Džiovinti vaisiai: 5–10 %
- Grūdai ir javai:
- Kviečiai: 0–5 %
- Ryžiai: 5–10 %
- Kukurūzai: 0–5 %
- Miežiai: 5–8 %
- Mėsa ir paukštiena:
- Jautiena: 10–20 %
- Kiauliena: 10–20 %
- Paukštiena (vištiena, kalakutiena): 10–20 %
- Perdirbta mėsa (dešrelės, šoninė): 15–25 %
- Pieno produktai:
- Pienas: 0–10 %
- Sūris: 10–20 %
- Sviestas: 10–20 %
- Valgomieji aliejai:
- Saulėgrąžų aliejus: 10–15 %
- Palmių aliejus: 8–15 %
- Alyvuogių aliejus: 8–12 %
- Kiti žemės ūkio produktai:
- Cukrus: 10–15 %
- Kava ir arbata: 5–10 %
1.2 Specialūs žemės ūkio produktų importo muitai
- ES prekybos lengvatos: Iš kitų ES valstybių narių importuojamiems žemės ūkio produktams pagal ES bendrąją rinką taikomi nuliniai tarifai, skatinantys prekybą ES viduje. Ši sistema užtikrina, kad Danija importuotų šviežius ir aukštos kokybės žemės ūkio produktus konkurencingomis kainomis.
- Ne ES šalys: Iš ne ES šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją ir Braziliją, importuojamiems žemės ūkio produktams taikoma CET. Kai kuriais atvejais žemės ūkio produktų importui iš ne ES šalių gali būti taikomos papildomos kvotos arba didesni tarifai, ypač jei jie viršija iš anksto nustatytas ribas.
- Lengvatinės prekybos programos: Danija, kaip ES dalis, naudojasi lengvatiniais tarifais žemės ūkio produktams iš besivystančių šalių pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS) ir kitus laisvosios prekybos susitarimus, sumažindama arba panaikindama tarifus tam tikroms žemės ūkio prekėms.
2. Pramoninės prekės
Danija importuoja platų pramonės prekių asortimentą, įskaitant mašinas, žaliavas ir įrangą, kad paremtų savo stiprius gamybos ir statybos sektorius. Pramoninių prekių tarifai yra sudaryti taip, kad apsaugotų vietos pramonę ir kartu suteiktų prieigą prie būtiniausių išteklių.
2.1 Mašinos ir įranga
- Sunkioji technika (pvz., kranai, buldozeriai, ekskavatoriai): 0–5 %
- Pramoninė įranga:
- Gamybos mašinos (pvz., tekstilės mašinos, maisto perdirbimo įranga): 0–5 %
- Statybinė įranga: 0–5 %
- Su energija susijusi įranga (generatoriai, turbinos): 0–5 %
- Elektros įranga:
- Elektros varikliai: 3–5 %
- Transformatoriai: 5%
- Kabeliai ir laidai: 5%
2.2 Automobiliai ir automobilių dalys
Danija importuoja daug transporto priemonių ir automobilių dalių, o šių produktų tarifai yra skirti reguliuoti importą ir kartu skatinti naujesnių, ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą.
- Keleivinės transporto priemonės:
- Naujos transporto priemonės: 10%
- Naudotos transporto priemonės: 10–12 % (priklausomai nuo transporto priemonės amžiaus ir išmetamųjų teršalų standartų)
- Komercinės transporto priemonės:
- Sunkvežimiai ir autobusai: 5–10 %
- Automobilių dalys:
- Varikliai ir mechaniniai komponentai: 3–5 %
- Padangos ir stabdžių sistemos: 3–5 %
- Transporto priemonių elektronika (pvz., apšvietimas, garso sistemos): 3–5 %
2.3 Specialūs pramoninių prekių importo muitai
- ES prekybos lengvatos: Iš kitų ES šalių importuojamoms pramoninėms prekėms netaikomi nuliniai tarifai, o tai skatina prekybą ES bendrojoje rinkoje.
- LPS: Danija naudojasi ES laisvosios prekybos susitarimais su tokiomis šalimis kaip Kanada (CETA), Japonija ir Pietų Korėja. Iš šių šalių importuojamoms pramonės prekėms gali būti taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
3. Buitinė elektronika ir buitinė technika
Danija importuoja didelę dalį savo plataus vartojimo elektronikos ir buitinės technikos iš Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos. Šių prekių tarifai yra gana maži, siekiant skatinti prieigą prie modernių technologijų ir plataus vartojimo prekių.
3.1 Vartotojų elektronika
- Išmanieji telefonai: 0–5 %
- Nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai: 0–5 %
- Televizoriai: 3–5 %
- Garso įranga (pvz., garsiakalbiai, garso sistemos): 3–5 %
- Fotoaparatai ir fotografijos įranga: 3–5 %
3.2 Buitiniai prietaisai
- Šaldytuvai: 3–5 %
- Skalbimo mašinos: 3–5 %
- Mikrobangų krosnelės: 3–5 %
- Oro kondicionieriai: 3–5 %
- Indaplovės: 3–5 %
3.3 Specialūs elektronikos ir prietaisų importo muitai
- ES laisvosios prekybos susitarimai: Iš šalių, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Japonijos ir Pietų Korėjos, importuojamai plataus vartojimo elektronikai ir buitinei technikai taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
- Ne ES šalys: plataus vartojimo elektronikai ir prietaisams iš ne ES šalių, tokių kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos, taikomas CET mokestis, kuris paprastai svyruoja nuo 3 % iki 5 %.
4. Tekstilė, drabužiai ir avalynė
Dėl ribotos vidaus gamybos Danija importuoja didelę dalį savo tekstilės gaminių, drabužių ir avalynės. Šio sektoriaus tarifais siekiama subalansuoti importo poreikį ir apsaugoti vietos gamintojus.
4.1 Drabužiai ir apranga
- Standartiniai drabužiai (pvz., marškinėliai, džinsai, kostiumai): 12–15 %
- Prabangių ir dizainerių prekių ženklai: 15–20 %
- Sportinė apranga ir sportinė apranga: 10–15 %
4.2 Avalynė
- Standartinė avalynė: 10–15 %
- Prabangi avalynė: 15–20 %
- Sportiniai bateliai ir sportinė avalynė: 10–15 %
4.3 Žaliaviniai tekstilės gaminiai ir audiniai
- Medvilnė: 0–5 %
- Vilna: 0%-5%
- Sintetiniai pluoštai: 5–10 %
4.4 Specialūs tekstilės gaminių importo muitai
- BLS lengvatos: Pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS) iš besivystančių šalių importuojamiems tekstilės gaminiams ir drabužiams gali būti taikomi sumažinti tarifai arba be muito.
- LPS lengvatos: Tekstilės gaminiams ir drabužiams, importuojamiems iš šalių, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Vietnamo ir Kanados, pagal susitarimą gali būti taikomi mažesni arba nuliniai tarifai.
5. Vaistai ir medicinos įranga
Danija importuoja įvairių vaistų ir medicinos įrangos, kad paremtų savo pažangią sveikatos priežiūros sistemą. Šių produktų tarifai paprastai yra maži, siekiant užtikrinti įperkamą prieigą prie sveikatos priežiūros prekių.
5.1 Farmacijos produktai
- Vaistai (generiniai ir firminiai): 0–5 %
- Vakcinos: 0%
- Maisto papildai ir vitaminai: 5–10 %
5.2 Medicinos įranga
- Diagnostinė įranga (pvz., rentgeno aparatai, MRT aparatai): 0–5 %
- Chirurginiai instrumentai: 0%-5%
- Ligoninės lovos ir stebėjimo įranga: 0–5 %
5.3 Specialūs medicinos produktų importo muitai
- Nuliniai tarifai ES importui: iš kitų ES šalių importuojami vaistai ir medicinos įranga į Daniją patenka be muitų, todėl lengviau gauti būtiniausių sveikatos priežiūros prekių.
- LPS lengvatos: medicinos produktams, importuojamiems iš šalių, sudariusių ES laisvosios prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Japonijos ir Kanados, gali būti taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
6. Alkoholis, tabakas ir prabangos prekės
Danija taiko didesnius tarifus alkoholiui, tabakui ir prabangos prekėms, siekdama reguliuoti vartojimą ir gauti pajamų. Šiems produktams, be muitų, taip pat taikomi akcizai.
6.1 Alkoholiniai gėrimai
- Alus: 15–20 %
- Vynas: 15–20 %
- Spiritiniai gėrimai (viskis, degtinė, romas): 20–30 %
- Nealkoholiniai gėrimai: 10–15 %
6.2 Tabako gaminiai
- Cigaretės: 30–40 %
- Cigarai: 25–35 %
- Kiti tabako gaminiai (pvz., pypkių tabakas): 25–35 %
6.3 Prabangos prekės
- Laikrodžiai ir papuošalai: 20–30 %
- Dizainerių rankinės ir aksesuarai: 20–30 %
- Aukštos klasės elektronika: 10–15 %
6.4 Specialūs prabangos prekių importo muitai
- Ne ES importuojamos prekės: Prabangos prekėms, importuojamoms iš ne ES šalių, taikomi didesni tarifai, paprastai nuo 20 % iki 30 %, priklausomai nuo prekės. Šioms prekėms taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiai arba akcizai.
- Akcizai: Danijoje alkoholiui, tabakui ir prabangos prekėms taikomi akcizai, kurie taikomi papildomai prie muitų tarifų.
Faktai apie Daniją
- Oficialus pavadinimas: Danijos Karalystė
- Sostinė: Kopenhaga
- Trys didžiausi miestai:
- Kopenhaga
- Orhusas
- Odensė
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 67 000 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 5,9 mln. (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: danų
- Valiuta: Danijos krona (DKK)
- Vieta: Šiaurės Europa, pietuose ribojasi su Vokietija, o aplink ją plauna Šiaurės ir Baltijos jūros.
Danijos geografija
Danija yra maža, plokščia šalis, esanti Šiaurės Europoje. Ją sudaro Jutlandijos pusiasalis ir daugiau nei 400 salų salynas, iš kurių apie 70 yra gyvenamos. Šalis garsėja vidutinio klimato, derlingos dirbamos žemės ir plačia pakrante.
- Pusiasaliai ir salos: Daniją daugiausia sudaro Jutlandijos pusiasalis ir kelios didelės salos, įskaitant Zelandiją (Sjælland), Fiuną (Fyn) ir Lollandą. Šios reljefo formos formuoja šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį ir jūrų pramonę.
- Upės ir ežerai: Danijoje nėra didelių upių, tačiau daugybė mažų upių ir ežerų skatina žemės ūkio veiklą ir puošia vaizdingą kraštovaizdį.
- Pakrantė: Ilga Danijos pakrantė driekiasi maždaug 7400 kilometrų ir suteikia prieigą prie Šiaurės ir Baltijos jūrų. Ši pakrantės vieta puoselėja stiprias Danijos jūrines tradicijas ir palaiko klestinčią žvejybos pramonę.
- Klimatas: Danijoje vyrauja vidutinis jūrinis klimatas su švelniomis vasaromis ir vėsiomis žiemomis. Šalyje ištisus metus dažnai lyja, o tai prisideda prie derlingos dirvos ir žemės ūkio produktyvumo.
Danijos ekonomika ir pagrindinės pramonės šakos
Danijos ekonomika yra labai išvystyta ir diversifikuota, pasižyminti stipriomis žemės ūkio, gamybos, atsinaujinančiosios energijos ir paslaugų pramonės šakomis. Būdama viena klestinčių pasaulio šalių, Danija gali pasigirti aukštu gyvenimo lygiu ir yra tarp pirmaujančių šalių pagal ekonominį konkurencingumą, tvarumą ir socialinę gerovę.
1. Žemės ūkis
- Danija turi labai efektyvų žemės ūkio sektorių, kuris vaidina labai svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje. Šalis yra pagrindinė kiaulienos, pieno ir grūdų produktų gamintoja, eksportuojanti didelę dalį savo žemės ūkio produkcijos.
- Pagrindiniai eksporto produktai: kiauliena, pieno produktai ir grūdai (ypač miežiai ir kviečiai) yra vieni iš pagrindinių Danijos žemės ūkio eksporto prekių, o pagrindinės rinkos yra ES, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
2. Gamyba
- Danija turi gerai išvystytą gamybos sektorių, daugiausia dėmesio skiriant didelės vertės produktams, tokiems kaip vaistai, mašinos, elektronika ir maisto perdirbimas. Šalyje yra pasaulyje pripažintų bendrovių, tokių kaip „Novo Nordisk“ (farmacija) ir „Danfoss“ (pramoniniai sprendimai), namai.
- Pagrindiniai sektoriai: farmacijos, mašinų, elektronikos ir maisto perdirbimo sektoriai yra pagrindiniai Danijos gamybos sektoriai. Šalies produktai eksportuojami į rinkas visame pasaulyje, o ES yra pagrindinė paskirties šalis.
3. Atsinaujinanti energija
- Danija yra pasaulinė atsinaujinančiosios energijos, ypač vėjo energijos, lyderė. Šalies įsipareigojimas mažinti anglies dioksido išmetimą ir pereiti prie tvarių energijos šaltinių lėmė dideles investicijas į vėjo energiją ir kitas atsinaujinančiosios energijos technologijas.
- Vėjo energija: Danija yra viena didžiausių vėjo turbinų eksportuotojų pasaulyje ir žinoma dėl jūrinių vėjo jėgainių novatoriškumo. Šalis išsikėlė ambicingus tikslus per ateinančius dešimtmečius pasiekti anglies dioksido neutralumą.
4. Informacinės technologijos ir paslaugos
- Danijos ekonomikoje auga IT ir paslaugų sektorius, kuriame daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms ir skaitmeninei transformacijai. Danija stipriai veikia IT paslaugų, finansinių technologijų ir žaliųjų technologijų srityse, pozicionuodama save kaip technologijų centrą Šiaurės Europoje.
- Technologijų startuoliai: Danijos technologijų startuolių scena plečiasi, ją palaiko aukštos kvalifikacijos darbo jėga, stipri skaitmeninė infrastruktūra ir vyriausybės iniciatyvos, skatinančios inovacijas.
5. Turizmas
- Turizmas yra svarbus Danijos ekonomikos veiksnys, milijonus lankytojų pritraukiantis turtingas šalies kultūros paveldas, istoriniai objektai ir vaizdingi kraštovaizdžiai. Kopenhaga yra populiari kelionių kryptis, žinoma dėl savo architektūros, muziejų ir modernaus dizaino.
- Populiarios lankytinos vietos: Be Kopenhagos, kitos populiarios turistinės vietos yra Orhusas, Vikingų laivų muziejus Roskildėje ir Legolendo pramogų parkas Bilunde.