Bangladešas, sparčiai besivystanti Pietų Azijos valstybė, turi struktūrizuotą ir dinamišką muitų tarifų režimą, skirtą reguliuoti importą, apsaugoti vietos pramonę ir generuoti dideles vyriausybės pajamas. Šalies importo politiką reguliuoja Nacionalinė pajamų valdyba (NBR), kuri prižiūri tarifų taikymą pagal produktų kategorijas ir prekių kilmę. Kaip besiformuojanti ekonomika, Bangladešas labai priklauso nuo importuojamų žaliavų, gamybos priemonių ir vartojimo prekių, kad palaikytų savo ekonomikos augimą, tuo pačiu metu taikydamas apsaugos tarifus tam tikriems sektoriams, kad paskatintų vidaus gamybą.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Bangladeše
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis išlieka gyvybiškai svarbiu Bangladešo sektoriumi, kuriame dirba didelė dalis gyventojų. Vyriausybė nustatė subalansuotą žemės ūkio produktų importo tarifų režimą, derindama mažus tarifus būtiniausiems produktams ir didesnius tarifus produktams, kurie gali būti pagaminti šalies viduje, siekiant apsaugoti vietos ūkininkus.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Bangladešas importuoja didelę dalį savo kviečių, kukurūzų ir ryžių. Šių pagrindinių produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo vietos gamybos lygio ir rinkos poreikių.
- Kviečiai ir kukurūzai: Paprastai taikomas 5–10 % importo muitas.
- Ryžiai: Priklausomai nuo rūšies ir sezono, importo muitai svyruoja nuo 5 % iki 25 %, o esant vietiniam trūkumui taikomi mažesni tarifai.
- Vaisiai ir daržovės: Švieži produktai dažnai importuojami siekiant patenkinti vidaus paklausą. Tarifų struktūra skatina tam tikrų vaisių ir daržovių gamybą vietoje.
- Obuoliams ir vynuogėms taikomas 20–25 % tarifas.
- Svogūnai ir česnakai: taikomas 15–20 % muitas.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Bangladešas importuoja dalį savo mėsos, ypač jautienos, vištienos ir avienos. Siekdama apsaugoti vietos ūkininkus, vyriausybė importuojamai mėsai taiko 20–30 % tarifus.
- Žuvis ir jūros gėrybės: Importuojamai žuviai ir jūros gėrybėms taikomi 10–15 % tarifai, o perdirbtoms jūros gėrybėms taikomi didesni tarifai, siekiant paremti vidaus žvejybos pramonę.
- Pieno produktai: Pieno produktams, tokiems kaip pieno milteliai, sūris ir sviestas, taikomi 20–30 % tarifai, o būtiniausiems pieno milteliams taikomi mažesni tarifai.
1.3 Specialūs importo muitai
Bangladešas taiko lengvatinius prekybos susitarimus, tokius kaip Pietų Azijos laisvosios prekybos zona (SAFTA), leidžianti importuoti tam tikrus žemės ūkio produktus iš šalių narių sumažintais arba nuliniais tarifais. Be to, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) mažiausiai išsivysčiusios šalies (MIŠ) statusas suteikia Bangladešui lengvatinį režimą, įskaitant mažesnius eksporto ir importo tarifus su tam tikromis šalimis.
2. Pramoninės prekės
Pramoninės prekės yra labai svarbios besiplečiančiai Bangladešo ekonomikai, ypač tokiuose sektoriuose kaip statyba, gamyba ir tekstilė. Pramonės produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo to, ar prekės yra gatavi produktai, ar žaliavos, naudojamos vidaus gamyboje.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Siekdamas paremti vietos pramonės augimą, Bangladešas taiko mažus tarifus (nuo 1 % iki 5 %) gamybos, statybos ir tekstilės mašinoms.
- Tekstilės mašinoms: 1–3 % muitas, skirtas skatinti klestintį šalies tekstilės sektorių.
- Statybinės mašinos: 5–10 % tarifas, o infrastruktūros plėtrai reikalingai įrangai taikomi mažesni tarifai.
- Elektros įranga: Elektros mašinoms ir įrangai, pvz., generatoriams, transformatoriams ir pramoninei elektronikai, taikomi 5–15 % tarifai.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Bangladešas importuoja platų motorinių transporto priemonių asortimentą – nuo lengvųjų automobilių iki komercinių sunkvežimių. Transporto priemonių tarifai yra gana dideli, siekiant apsaugoti vietos transporto priemonių surinkimo pramonę ir sumažinti didelio išmetamųjų teršalų kiekio poveikį aplinkai.
- Keleivinės transporto priemonės: Lengvųjų automobilių importo tarifai skiriasi priklausomai nuo variklio dydžio ir tipo.
- Mažos transporto priemonės (iki 1500 cm³): tarifai svyruoja nuo 60 % iki 120 %.
- Prabangūs automobiliai ir didelės galios transporto priemonės: gali būti apmokestinami iki 300 % muitais, įskaitant papildomus ir reguliavimo mokesčius.
- Komercinės transporto priemonės: sunkvežimiams ir autobusams paprastai taikomi 25–50 % tarifai, priklausomai nuo transporto priemonės paskirties ir dydžio.
- Transporto priemonių dalys ir komponentai: automobilių dalims, tokioms kaip varikliai, padangos ir akumuliatoriai, taikomi 10–25 % tarifai, o lengvatiniai tarifai taikomi dalims, naudojamoms vietinėje surinkimo pramonėje.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Bangladešas yra sudaręs prekybos susitarimus su įvairiomis šalimis, kurie sumažina tam tikrų pramonės prekių tarifus. Pavyzdžiui, pagal Pietų Afrikos laisvosios prekybos susitarimą (SAFTA ) pramonės įrangai, importuojamai iš tokių valstybių narių kaip Indija ir Nepalas, gali būti taikomi mažesni tarifai. Be to, Bangladešo įsipareigojimai PPO numato sumažintus tarifus pramonės prekėms iš valstybių narių.
3. Tekstilė ir drabužiai
Bangladešas yra vienas didžiausių tekstilės ir drabužių eksportuotojų pasaulyje. Todėl vyriausybė taiko santykinai mažus žaliavų tarifus ir didesnius muitus importuojamiems gataviems drabužiams, kad apsaugotų savo vidaus pramonę.
3.1 Žaliavos
- Medvilnė ir verpalai: Bangladešas importuoja didelę dalį medvilnės ir sintetinių verpalų, taikydamas mažus tarifus (nuo 1 iki 5 %), siekiant užtikrinti vidaus tekstilės pramonės konkurencingumą.
- Medvilnės importui: Paprastai taikomas 5 % tarifas.
- Sintetiniai pluoštai ir verpalai: jiems taikomi 1–3 % muitai.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Į Bangladešą importuojamiems gataviems drabužiams taikomi didesni tarifai, paprastai nuo 25 % iki 50 %, siekiant apsaugoti vietos drabužių gamybos sektorių.
- Laisvalaikio ir sportinė apranga: paprastai apmokestinama 30–40 % tarifu.
- Prabangūs drabužiai: aukščiausios kokybės prekių ženklams gali būti taikomi didesni tarifai – 50 % ar daugiau.
3.3 Specialūs importo muitai
Tekstilės ir drabužių importui iš SAFTA šalių narių, tokių kaip Indija, Pakistanas ir Šri Lanka, gali būti taikomi sumažinti tarifai arba neapmokestinamos kvotos pagal regioninius prekybos susitarimus. Be to, Bangladešas turi lengvatinę prieigą prie Europos rinkų pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BPS), leidžiančią Bangladešo tekstilės gaminiams patekti į ES rinkas netaikant jokių tarifų.
4. Vartojimo prekės
Bangladešas importuoja platų vartojimo prekių asortimentą, įskaitant elektroniką, namų apyvokos daiktus ir maisto produktus. Šių prekių tarifų struktūra atspindi vyriausybės norą subalansuoti vartotojų prieigą prie įperkamų produktų su poreikiu apsaugoti vietos pramonę.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitinė technika: Dideliems buitiniams prietaisams, tokiems kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, paprastai taikomi 25–40 % importo muitai.
- Šaldytuvai: Paprastai jiems taikomas 30 % mokestis.
- Oro kondicionieriai: Paprastai jiems taikomi 35–40 % tarifai.
- Vartotojų elektronika: elektronikai, pavyzdžiui, televizoriams, išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, paprastai taikomi 20–35 % tarifai.
- Televizoriai: importuojami su 25 % tarifu.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: jiems taikomi 15–20 % muitai.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 30–40 % tarifai.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomas 20–30 % mokestis.
4.3 Specialūs importo muitai
Vartojimo prekėms iš SAFTA šalių gali būti taikomi sumažinti tarifai, o produktams iš šalių, sudariusių laisvosios prekybos susitarimus arba turinčių lengvatinę prieigą pagal PPO taisykles, taip pat gali būti taikomi mažesni muitai. Pavyzdžiui, Indijai ir Šri Lankai taikomi mažesni tarifai tam tikroms vartojimo prekėms, eksportuojamoms į Bangladešą.
5. Energija ir naftos produktai
Bangladešas importuoja didelę dalį savo energijos poreikių, ypač naftą ir dujas. Vyriausybė taiko tarifus ir mokesčius šiam importui, kad užtikrintų stabilų tiekimą ir kartu gautų pajamų.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta: Žalios naftos importo muitai yra gana maži, paprastai nuo 5 % iki 10 %, siekiant išlaikyti prieinamumą.
- Rafinuoti naftos produktai: Rafinuotų naftos produktų, tokių kaip benzinas, dyzelinas ir aviacinis kuras, tarifai paprastai svyruoja nuo 10 % iki 25 %, o prabangių degalų produktams taikomi didesni tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdamas skatinti atsinaujinančiąją energiją, Bangladešas taiko mažus arba nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, įskaitant saulės baterijas ir vėjo turbinas, laikydamasis savo žaliosios energijos tikslų.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Bangladešo farmacijos sektorius yra sparčiai auganti pramonės šaka, o vyriausybė taiko apsauginius tarifus tam tikriems importuojamiems vaistams ir medicinos įrangai, siekdama skatinti vidaus gamybą ir kartu užtikrinti prieigą prie būtiniausių sveikatos priežiūros produktų.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Siekiant užtikrinti įperkamumą, pagrindiniams vaistams paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 5 % iki 10 %). Didesni tarifai gali būti taikomi nebūtiniems arba prabangiems vaistams.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi 5–15 % tarifai.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
Bangladešas įgyvendina įvairius specialius importo muitus ir išimtis, siekdamas apsaugoti vietos pramonę ir skatinti prekybą su konkrečiomis šalimis.
7.1 Specialios muito normos ne SAFTA šalims
Importui iš ne SAFTA šalių, tokių kaip Kinija, Jungtinės Valstijos ir Japonija, taikomi standartiniai NBR nustatyti tarifai. Pavyzdžiui, produktams iš Kinijos taikomi įprasti tarifai, nors Bangladešo dalyvavimas Kinijos „ Juostos ir kelio“ iniciatyvoje (BRI) galiausiai gali lemti sumažintus tarifus tam tikriems produktams.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
Bangladešas naudojasi keliais lengvatiniais prekybos susitarimais, kuriais sumažinami konkrečių šalių ar regionų prekių tarifai, įskaitant:
- Pietų Azijos laisvosios prekybos zona (SAFTA): Sumažinti tarifai prekėms, kuriomis prekiaujama tarp SAARC valstybių narių, įskaitant Indiją, Pakistaną, Šri Lanką ir kitas.
- ES bendroji lengvatų sistema (BLS): leidžia taikyti nulinius tarifus daugeliui prekių, eksportuojamų iš Bangladešo į ES šalis.
- Dvišaliai susitarimai: Bangladešas yra pasirašęs dvišalius prekybos susitarimus su tokiomis šalimis kaip Indija, kurie leidžia tam tikroms prekėms taikyti bemuičius arba sumažintus tarifus.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Bangladešo Liaudies Respublika
- Sostinė: Daka
- Didžiausi miestai:
- Daka (sostinė ir didžiausias miestas)
- Čitagongas
- Khulna
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 2 554 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 171 mln. (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: bengalų (Bangla)
- Valiuta: Bangladešo taka (BDT)
- Vieta: Pietų Azija, vakaruose, šiaurėje ir rytuose ribojasi su Indija, pietryčiuose – su Mianmaru, o pietuose – su Bengalijos įlanka.
Bangladešo geografija
Bangladešas yra Pietų Azijos šiaurės rytinėje dalyje, užimantis maždaug 148 460 kvadratinių kilometrų plotą. Šaliai būdinga vešli žaluma, plačios upių sistemos ir pakrantės lygumos, todėl ji yra vienas derlingiausių pasaulio regionų.
- Upės: Bangladešą raižo daugiau nei 700 upių, iš kurių didžiausios yra Gangas (Padma), Brahmaputra (Jamuna) ir Megna.
- Reljefas: Šalis daugiausia lygi, su žemomis užliejamomis lygumomis ir upių suformuotomis deltomis. Pietryčiuose esančiose Čitagongo kalvų juostose yra kalvų.
- Klimatas: Bangladeše vyrauja tropinis musoninis klimatas su karštomis, drėgnomis vasaromis ir stipriais musoniniais lietiais.
Bangladešo ekonomika
Bangladešas per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai augo, pereidamas nuo žemės ūkiu paremtos ekonomikos prie gamybos, paslaugų ir eksporto skatinamos ekonomikos. Šalies ekonominė politika orientuota į industrializaciją, eksportą ir infrastruktūros plėtrą.
1. Tekstilė ir drabužiai
Bangladešas yra antras pagal dydį drabužių eksportuotojas pasaulyje po Kinijos. Tekstilės ir aprangos sektorius sudaro apie 85 % viso šalies eksporto ir jame dirba milijonai darbuotojų, daugiausia moterų. Vyriausybė įgyvendino palankią politiką šiam sektoriui skatinti, įskaitant mažus žaliavų tarifus ir paskatas užsienio investicijoms.
2. Žemės ūkis
Žemės ūkis išlieka esmine Bangladešo ekonomikos dalimi, kurioje dirba beveik 40 % darbo jėgos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra ryžiai, džiutas, arbata ir žuvis. Vyriausybė ėmėsi veiksmų žemės ūkio produktyvumui didinti, taikydama subsidijas, mažus sąnaudų tarifus ir kaimo plėtros programas.
3. Pinigų perlaidos ir paslaugos
Užsienio darbuotojų perlaidos vaidina itin svarbų vaidmenį Bangladešo ekonomikoje ir reikšmingai prisideda prie užsienio valiutos rezervų. Paslaugų sektorius, įskaitant bankininkystę, telekomunikacijas ir informacines technologijas, taip pat sparčiai auga ir tikimasi, kad ateityje jis dar labiau prisidės prie šalies BVP.
4. Infrastruktūros plėtra
Bangladešas daug investuoja į infrastruktūros plėtrą, įskaitant naujas elektrines, tiltus ir uostus, siekdamas paremti pramonės augimą ir urbanizaciją. Tikimasi, kad tokie projektai kaip Padmos tiltas ir naujos specialiosios ekonominės zonos (SEZ) ateinančiais metais dar labiau skatins ekonomikos augimą.