Šri Lanka, oficialiai žinoma kaip Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, yra salų valstybė Pietų Azijoje, Indijos vandenyne. Dėl strateginės vietos netoli pagrindinių tarptautinių laivybos kelių Šri Lanka vaidina svarbų vaidmenį regioninėje prekyboje. Būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare ir kelių dvišalių bei daugiašalių prekybos susitarimų dalyve, Šri Lanka turi gerai struktūrizuotą importo tarifų sistemą, skirtą prekių srautams į šalį reguliuoti.
Šri Lankos tarifų sistemą valdo Šri Lankos muitinė, ir ji yra suderinta su Suderintos sistemos (HS) kodais, kurie suskirsto produktus į kategorijas tarifų tikslais. Šalies tarifų normos gali skirtis priklausomai nuo importuojamo produkto tipo, jo kilmės šalies ir visų specialių prekybos susitarimų. Be bendrųjų muitų, Šri Lanka daugeliui importuojamų prekių taiko specialius mokesčius, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir tautos kūrimo mokestį (NBT).
Šri Lankos importo tarifų sistema
Šri Lankos importo tarifų sistema sukurta taip, kad skatintų būtiniausių prekių importą ir kartu apsaugotų vietos pramonę. Importo muitai ir mokesčiai taikomi daugumai į šalį įvežamų prekių, nors lengvatiniai tarifai taikomi prekėms, importuojamoms iš šalių, su kuriomis Šri Lanka yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS) arba specialius prekybos susitarimus.
Šri Lankos muitų tarifų bendroji struktūra
Šri Lankos tarifai yra pagrįsti HS (Suderinta tarptautinės prekybos klasifikavimo sistema). Šri Lankos muitinės departamentas naudoja šią sistemą muitams nustatyti pagal produktų kategorijas. Pagrindiniai Šri Lankos importo tarifų struktūros komponentai yra šie:
- Bazinis importo muitas: tai standartinis muito tarifas, taikomas daugumai importuojamų prekių, apskaičiuojamas kaip produkto muitinės vertės procentinė dalis (CIF: kaina, draudimas ir frachtas).
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM): 8 % PVM paprastai taikomas daugumai į Šri Lanką importuojamų prekių, įskaitant tiek komercines, tiek asmenines prekes. Tam tikros prekės, pavyzdžiui, vaistai ir mokomoji medžiaga, nuo PVM atleidžiamos.
- Tautos kūrimo mokestis (NTM): 2 % mokestis taikomas visoms importuojamoms prekėms, išskyrus tam tikras išimtis, pvz., maisto produktus, žemės ūkio produktus ir būtiniausias prekes.
- Uostų ir uosto mokesčiai: Už per uostus importuojamas prekes gali būti taikomi papildomi mokesčiai, priklausomai nuo produkto pobūdžio ir kiekio.
Be to, tam tikroms prekėms, kurios laikomos nebūtinomis arba prabangos prekėmis, pavyzdžiui, alkoholiui, tabakui ir motorinėms transporto priemonėms, taikomi specialūs importo muitai (SID) ir akcizai.
Importo muito normos pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkio produktų importas yra būtinas Šri Lankos aprūpinimui maistu, tačiau jam taikomi skirtingi importo muitai, priklausomai nuo produkto. Apskritai Šri Lankos vyriausybė saugo savo vidaus žemės ūkio pramonę taikydama didesnius importo muitus vietoje pagamintoms žemės ūkio prekėms.
- Grūdai (HS kodas 10):
- Kviečiai: 15 % muitas
- Ryžiai: 0 % muitas importui pagal specialias vyriausybės schemas; 25 % įprastam importui.
- Šri Lankos ryžių tarifai paprastai yra dideli, siekiant skatinti vietinę gamybą, nors ryžių importas leidžiamas esant tiekimo trūkumui arba specialiems vyriausybės asignavimams.
- Vaisiai ir daržovės (HS kodai 07, 08):
- Obuoliai: 25 % muitas
- Apelsinai: 15 % muitas
- Pomidorai: 30 % muitas
- Bulvės: 10 % muitas
- Vaisių ir daržovių importo muitai skirti apsaugoti vietos ūkininkus, ypač tuos, kurie augina didelės paklausos produktus, tokius kaip pomidorai ir bulvės.
- Mėsa ir paukštiena (HS kodai 02, 16):
- Jautiena: 15 % muitas
- Kiauliena: 10 % muitas
- Vištiena: 10 % muitas
- Mėsos importo tarifai yra vidutiniai – nuo 10 iki 15 %, priklausomai nuo produkto. Mėsos importui iš šalių, su kuriomis Šri Lanka yra sudariusi dvišalius susitarimus, gali būti taikomi lengvatiniai tarifai.
- Pieno produktai (HS kodas 04):
- Pieno milteliai: 15 % muitas
- Sūris: 20 % muitas
- Sviestas: 20 % muitas
- Pieno produktams taikomi nedideli tarifai, nors šie produktai vis dar importuojami gausiai dėl nepakankamų Šri Lankos vidaus gamybos pajėgumų.
2. Tekstilė ir drabužiai
Šri Lanka garsėja stipria tekstilės ir drabužių gamybos pramone. Todėl šalis taiko tarifus tekstilės importui, siekdama apsaugoti vietos gamintojus, tačiau importas taip pat būtinas gatavų drabužių gamybai.
- Tekstilės audiniai (HS kodai 52, 54):
- Medvilniniai audiniai: 12 % muitas
- Vilnoniai audiniai: 10 % muitas
- Sintetiniai audiniai: 15 % muitas
- Audinių importo tarifai skiriasi priklausomai nuo medžiagos, o sintetiniai audiniai paprastai apmokestinami didesniais tarifais nei medvilniniai audiniai.
- Drabužiai (HS kodai 61, 62):
- Marškiniai: 20 % muitas
- Džinsai: 20 % muitas
- Suknelės: 25 % muitas
- Gataviems drabužiams paprastai taikomi 20–25 % importo muitai. Tačiau Šri Lankos į eksportą orientuota drabužių pramonė lėmė didesnį dėmesį žaliavų, tokių kaip tekstilė, importui mažesniais tarifais, siekiant paremti gamybą.
- Avalynė ir aksesuarai (HS kodas 64):
- Odiniai batai: 30 % muitas
- Sintetinė avalynė: 25 % muitas
- Rankinės: 15 % muitas
- Avalynei ir aksesuarams, ypač odos gaminiams, taikomi didesni importo muitai.
3. Elektronika ir elektros įranga
Šri Lanka importuoja platų elektronikos prekių asortimentą, įskaitant plataus vartojimo elektroniką, pramoninę įrangą ir elektros mašinas. Šių produktų importo muitai yra gana maži, palyginti su kitomis kategorijomis.
- Mobilieji telefonai ir kompiuteriai (HS kodas 85):
- Mobilieji telefonai: 0 % muitas
- Nešiojamieji kompiuteriai / staliniai kompiuteriai: 0 % muitas
- Tabletės: 0 % muitas
- Siekdama remti skaitmeninę transformaciją ir technologinį augimą, Šri Lanka taiko 0 % muitą daugumai elektronikos gaminių, įskaitant mobiliuosius telefonus ir kompiuterius.
- Buitiniai prietaisai (HS kodai 84, 85):
- Šaldytuvai: 15 % muitas
- Oro kondicionieriai: 10 % apkrova
- Skalbimo mašinos: 20 % muitas
- Tokiems prietaisams kaip šaldytuvai ir skalbimo mašinos tenka vidutinė apkrova, paprastai apie 15–20 %, o tai rodo jų esminį vaidmenį kasdieniame gyvenime.
- Elektros mašinos (HS kodai 84):
- Generatoriai: 5 % apkrova
- Varikliai: 5 % apkrova
- Transformatoriai: 10 % apkrova
- Elektros mašinoms, įskaitant pramonėje naudojamas prekes, taikomi maži importo muitai, siekiant skatinti Šri Lankos gamybos sektoriaus augimą.
4. Automobiliai ir automobilių dalys
Šri Lanka turi didelę automobilių rinką, kurioje yra tiek vietoje surinktų, tiek importuotų transporto priemonių. Automobilių importo muitai yra dideli, siekiant apsaugoti vietos transporto priemonių surinkimo pramonę, nors jie skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo.
- Motorinės transporto priemonės (HS kodas 87):
- Lengvieji automobiliai: 50 % muitas
- Elektromobiliai: 10 % muitas
- Motociklai: 10 % muitas
- Keleiviniams automobiliams taikomi dideli tarifai, paprastai 50 %, o elektromobiliams taikomi maždaug 10 % sumažinti tarifai, siekiant skatinti ekologišką transportą.
- Automobilių dalys (HS kodas 87):
- Varikliai: 5–10 % apkrova
- Transmisijos dalys: 5 % muitas
- Pakabos dalys: 5–10 % muitas
- Automobilių dalims paprastai taikomi mažesni muitai nei gatavoms transporto priemonėms, kurių tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo detalės tipo.
5. Cheminės medžiagos ir vaistai
Cheminės medžiagos ir vaistai yra labai svarbūs Šri Lankos ekonomikai, ypač tokioms pramonės šakoms kaip žemės ūkis, farmacija ir gamyba. Šiems produktams paprastai taikomi maži arba vidutiniai tarifai, nors tam tikroms cheminėms medžiagoms gali būti taikomi didesni muitai.
- Vaistiniai preparatai (HS kodas 30):
- Vaistai: 0 % muitas
- Šri Lanka taiko 0 % muitą daugumai vaistų, siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumą.
- Cheminės medžiagos (HS kodai 28–30):
- Pramoninės cheminės medžiagos: 5–10 % muitas
- Žemės ūkio chemikalai: 10 % muitas
- Cheminių medžiagų importui pramonės ar žemės ūkio reikmėms paprastai taikomi vidutiniai 5–10 % muitai.
Specialūs importo muitai ir išimtys
Be standartinių tarifų, Šri Lanka taiko specialius muitus ir išimtis tam tikriems produktams ir tam tikromis sąlygomis.
1. Lengvatiniai tarifai pagal laisvosios prekybos susitarimus (LPS)
Šri Lanka yra sudariusi keletą laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su šalimis ir regioninėmis grupėmis, kurie leidžia taikyti lengvatinius tarifus ir sumažinti muitus iš šių šalių importuojamoms prekėms. Svarbiausi LPS:
- Šri Lankos ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas (SI-LPS): Tokiems produktams kaip tekstilė, arbata ir vaistai taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
- Šri Lankos ir Pakistano laisvosios prekybos susitarimas (PAK-SLFTA): siūlo lengvatinius tarifus įvairiems produktams, įskaitant žemės ūkio prekes, tekstilės gaminius ir chemines medžiagas.
- Azijos ir Ramiojo vandenyno prekybos susitarimas (APTA): APTA narės, įskaitant Kiniją, Indiją ir Pietų Korėją, naudojasi lengvatiniu režimu įvairioms prekėms.
2. Antidempingo ir apsaugos priemonės
Šri Lanka taiko antidempingo muitus prekėms, kurios importuojamos nesąžiningai mažomis kainomis ir kelia grėsmę vietos pramonei. Be to, gali būti įgyvendintos apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti vietos gamintojus nuo tam tikrų produktų importo padidėjimo.
- Plieno gaminiai: Antidempingo muitai gali būti taikomi plieno importui iš tokių šalių kaip Kinija ar Rusija, jei nustatoma, kad jų kainos yra per mažos.
- Tekstilė: Tam tikriems tekstilės gaminiams iš Bangladešo ar Vietnamo gali būti taikomos apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti Šri Lankos vietos drabužių sektorių.
3. Atleidimai nuo mokesčių ir sumažinimas
- Asmeniniai daiktai: Asmenų asmeniniam naudojimui importuojamos prekės tam tikromis sąlygomis gali būti atleistos nuo muitų arba joms gali būti taikomi sumažinti muitai.
- Labdaros aukos: humanitariniais tikslais importuojamoms prekėms taip pat gali būti netaikomi importo muitai.
Šalies faktai: Šri Lanka
- Oficialus pavadinimas: Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika
- Sostinė: Kolombas (administracinė), Sri Jayawardenepura Kotte (įstatymų leidybos)
- Didžiausi miestai:
- Kolombas
- Kandis
- Galė
- Pajamos vienam gyventojui: maždaug 4 100 JAV dolerių (2023 m. duomenimis)
- Gyventojų skaičius: apie 22 milijonai
- Oficiali kalba: sinhalų, tamilų
- Valiuta: Šri Lankos rupija (LKR)
- Vieta: Šri Lanka yra salų valstybė, esanti Indijos vandenyne, į pietus nuo Indijos.
Geografija
Šri Lanka yra atogrąžų sala, pasižyminti įvairia geografija. Svarbiausios ypatybės:
- Kalnai: Centrinė salos dalis yra kalnuota, o aukščiausia viršūnė – Pidurutalagala, kurios aukštis siekia 2524 metrus.
- Upės: Šri Lankoje yra kelios upės, įskaitant ilgiausią šalyje – Mahaweli upę.
- Pakrantė: Salą supa paplūdimiai ir pakrantės zonos, todėl ji yra turizmo ir laivybos centras.
Ekonomika
Šri Lanka yra mišrios ekonomikos šalis, kurioje svarbų vaidmenį atlieka žemės ūkis, gamyba ir paslaugos. Šalis žinoma dėl:
- Žemės ūkis: Pagrindinės kultūros yra arbata, kaučiukas ir kokosas. Šalis yra pagrindinė Ceilono arbatos eksportuotoja.
- Gamyba: Tekstilė ir drabužiai yra pagrindiniai eksporto sektoriai, kaip ir brangakmeniai bei taurieji metalai.
- Turizmas: Turizmas yra auganti sritis, kurią skatina turtingas Šri Lankos kultūros paveldas, laukinė gamta ir paplūdimiai.
- Paslaugos: paslaugų sektorius, įskaitant finansus ir IT, sparčiai plečiasi.