Kazachstano importo muitai

Kazachstanas, didžiausia Vidurinės Azijos ir devinta pagal dydį pasaulyje šalis pagal sausumos plotą, pasižymi sparčiai besivystančia ekonomika ir užima strateginę tranzito mazgo tarp Europos ir Azijos poziciją. Jos muitų tarifų sistema yra labai svarbi prekybos politikos dalis, kuriai įtakos turi narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAEU) – regioniniame ekonominiame bloke, kurį sudaro Rusija, Baltarusija, Armėnija ir Kirgizija. Kaip EAEU narė, Kazachstanas vadovaujasi Bendruoju muitų tarifu (CCT), kuris standartizuoja tarifų normas visoms valstybėms narėms ir palengvina prekybą sąjungos viduje.

Kazachstano tarifų sistema sukurta siekiant apsaugoti šalies pramonę, skatinti užsienio investicijas ir ekonomikos diversifikaciją. Šalies muitai taikomi įvairiems produktams – nuo ​​žaliavų ir žemės ūkio prekių iki prabangos prekių ir plataus vartojimo elektronikos.


Kazachstano muitų tarifų sistema

Kazachstano importo muitai

Kazachstano muitų tarifų sistema pagrįsta Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) bendruoju muitų tarifu (BMT). Ši sistema skirta reguliuoti prekybą tarp valstybių narių ir užsienio šalių, kartu skatinant laisvą prekių judėjimą EAEU viduje. Muitai nustatomi kaip muitinės vertės procentinė dalis, į kurią įeina prekių kaina, siuntimas ir draudimas. Be to, importuojamoms prekėms taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o kai kuriais atvejais – akcizai.

Muitų tarifų kategorijos

Kazachstanas vadovaujasi Suderinta tarifų klasifikavimo sistema (HS), kuri skirsto prekes pagal jų pobūdį ir naudojimą. Šios prekės skirstomos į kelias kategorijas, kurių kiekviena turi savo tarifų struktūrą. Pagrindinės kategorijos ir atitinkami muitai pateikiami toliau:

1 kategorija: Žemės ūkio produktai

Kazachstane žemės ūkio produktams taikomi įvairūs tarifai. Šalis turi stiprią žemės ūkio bazę, tačiau vis dar importuoja daugelį maisto produktų, ypač tuos, kurie nėra plačiai gaminami šalies viduje.

  • Kviečiai: Kviečiai, pagrindinis Kazachstano žemės ūkio produktas, paprastai apmokestinami 0 % tarifu, o tai rodo šalies gebėjimą jų užauginti gausiai. Tačiau importuojamiems kviečiams gali būti taikomos tam tikros apsaugos priemonės, jei vidaus rinką paveiks pigių importo produktų antplūdis.
  • Ryžiai: Importuojamiems ryžiams, ypač iš Azijos, taikomas 10 % tarifas. Tai atspindi Kazachstano vidaus ryžių gamybą, nors ir nepakankamai, kad būtų patenkinta visa gyventojų paklausa.
  • Daržovės ir vaisiai: Importuojamoms daržovėms ir vaisiams, pavyzdžiui, pomidorams, agurkams ir citrusiniams vaisiams, paprastai taikomi 5–15 % tarifai, priklausomai nuo sezono ir prekybos susitarimų su kaimyninėmis šalimis.
  • Mėsa: Mėsos produktams, įskaitant jautieną ir paukštieną, taikomi 15–20 % tarifai, o halal mėsai ir tam tikroms šalims, tokioms kaip Brazilija ir Argentina, kurios dėl dvišalių prekybos susitarimų naudojasi mažesniais tarifais, taikomos specialios nuostatos.

2 kategorija: Pramoninės prekės

Kazachstano pramonės bazė apima įvairius sektorius – nuo ​​energijos gamybos ir kasybos iki gamybos ir statybos. Pramoninės prekės, ypač mašinos, elektronika ir chemikalai, sudaro didelę šalies importo dalį.

  • Mašinos ir įranga: Mašinoms, pramoniniams įrankiams ir įrangai, naudojamiems kasybos, statybos ir energetikos pramonėje, paprastai taikomi nuo 0 % iki 10 % tarifai, priklausomai nuo mašinų tipo ir susitarimo su tiekėjo šalimi.
  • Elektros įranga ir elektronika: importuojamai plataus vartojimo elektronikai, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir televizoriams, paprastai taikomi 10 % tarifai. Tačiau daugeliui elektronikos gaminių taikomos išimtys arba lengvatinis režimas pagal EAEU susitarimus.
  • Automobiliai: Transporto priemonių importo muitai skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo. Lengviesiems automobiliams taikomas 15 % tarifas, o didesnėms transporto priemonėms, įskaitant sunkvežimius ir autobusus, gali būti taikomi 10–20 % tarifai. Tačiau pagal EAEU sistemą tam tikriems importuojamiems automobiliams gali būti taikomi sumažinti muitai, remiantis vietiniais surinkimo ar gamybos susitarimais.
  • Cheminiai produktai: Cheminiams produktams, įskaitant trąšas, pesticidus ir pramonines chemines medžiagas, paprastai taikomi 5–12 % tarifai, priklausomai nuo produkto ir jo numatyto naudojimo Kazachstano pramonės sektoriuose.

3 kategorija: Tekstilė ir drabužiai

Tekstilės ir aprangos pramonė yra svarbus Kazachstano importo ekonomikos sektorius, daug prekių importuojama iš Kinijos, Turkijos ir Europos. Šalies vidaus tekstilės pramonė yra ribota, todėl reikia importuoti didelį gatavų gaminių kiekį.

  • Drabužiai ir apranga: importuojamiems drabužiams, įskaitant drabužius ir avalynę, paprastai taikomi 10–20 % tarifai. Prabangioms arba aukštos klasės dizainerių prekėms dažnai taikomi didesni tarifai, o paprastesniems drabužiams – mažesni tarifai.
  • Tekstilės audiniai: Tekstilės gaminių ir audinių importui taikomi nuo 5 % iki 15 % tarifai, priklausomai nuo audinio tipo ir Kazachstano bei kilmės šalies susitarimo.
  • Avalynė: Į Kazachstaną importuojamiems batams ir kitų rūšių avalynei taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir gamybos proceso.

4 kategorija: Prabangos prekės ir nebūtiniausi produktai

Prabangos prekėms ir nebūtiniausiems produktams, kurių vidaus gamyba yra ribota, taikomi santykinai didesni tarifai. Šios prekės apima tokius daiktus kaip papuošalai, dailės kūriniai ir tam tikros aukštos klasės vartojimo prekės.

  • Papuošalai ir laikrodžiai: importuojamiems papuošalams ir laikrodžiams, ypač pagamintiems iš tauriųjų metalų ar akmenų, paprastai taikomi 10–20 % tarifai. Kai kuriems prabangos daiktams taip pat gali būti taikomi papildomi importo mokesčiai ar rinkliavos.
  • Kosmetika: Importuojamiems kosmetikos gaminiams, įskaitant odos priežiūros ir makiažo priemones, paprastai taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo prekės ženklo ir produkto tipo.
  • Alkoholiniai gėrimai: Importuojamam alkoholiui, ypač iš Europos šalių, taikomi ir akcizo mokesčiai, ir importo muitai. Alkoholinių gėrimų, tokių kaip vynas ir spiritiniai gėrimai, tarifas svyruoja nuo 10 % iki 20 %, priklausomai nuo alkoholio kiekio ir kilmės šalies.

Specialūs importo muitai tam tikroms šalims

Kazachstano dalyvavimas Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAEU) reiškia, kad šalis nustatė lengvatinius tarifus prekėms, kurių kilmės šalis yra sąjunga. EAEU bendras tarifas taikomas prekybai tarp valstybių narių (Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Kirgizijos ir Kazachstano), o prekėms, importuojamoms iš už EAEU ribų, gali būti taikomi skirtingi tarifai, atsižvelgiant į jų kilmę.

Laisvosios prekybos susitarimai (LPS)

Kazachstanas yra pasirašęs įvairių laisvosios prekybos susitarimų, kuriais sumažinami arba panaikinami tam tikrų produktų tarifai. Pavyzdžiui, Kazachstanas yra pasirašęs laisvosios prekybos susitarimą su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), kuriai priklauso Armėnija, Baltarusija, Kirgizija ir Rusija. Pagal šį susitarimą iš šių šalių importuojamos prekės gali būti įvežamos į Kazachstaną taikant sumažintus arba nulinius tarifus, ypač tokiose pramonės šakose kaip maistas, mašinų gamyba ir vartojimo prekės.

  • Kazachstano ir Kinijos prekybiniai santykiai: Pagal platesnę Kinijos skatinamą „Juostos ir kelio“ iniciatyvą (BRI), Kazachstanas naudojasi sumažintais tarifais tam tikroms iš Kinijos importuojamoms prekėms, ypač plataus vartojimo elektronikos, tekstilės ir mašinų kategorijoms. Tarifų sumažinimas yra šių dviejų šalių ekonominio bendradarbiavimo pagal Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) sistemą dalis.
  • ES ir Kazachstano prekyba: Nors Kazachstanas nėra ES valstybė narė, jis naudojasi tam tikromis tarifų lengvatomis dėl narystės EAEU. EAEU yra sudariusi susitarimus su Europos Sąjunga, kurie leidžia taikyti lengvatinius tarifus tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, pramonės gaminiams, cheminėms medžiagoms ir žemės ūkio produktams.

Antidempingo priemonės

Kazachstanas, kaip ir kitos EAEU narės, turi teisę nustatyti antidempingo muitus produktams, kurie importuojami nesąžiningai mažomis kainomis. Šie muitai skirti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio gamintojų siūlomų kainų nuvertinimo.

  • Plienas: Kazachstanas nustatė antidempingo priemones tam tikriems plieno gaminiams iš Kinijos ir kitų šalių, kurių valstybės subsidijos dirbtinai mažina kainas, kai yra įrodymų. Plieno importui iš ne EAEU šalių gali būti taikomi papildomi muitai, jei bus nustatyta, kad jis parduodamas mažesne nei tikroji rinkos vertė.
  • Žemės ūkio produktai: Kazachstanas taip pat taikė antidempingo priemones žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, kviečių ir tam tikrų mėsos produktų, importui, kai buvo nustatyta, kad užsienio gamintojai taiko produktų kainas, mažesnes nei rinkos vertė.

Akcizų mokesčiai ir kiti mokesčiai

Be importo muitų, Kazachstanas taiko akcizus tam tikroms prekėms, ypač toms, kurios laikomos prabangos ar nebūtinomis prekėmis, taip pat toms, kurios daro didesnį poveikį aplinkai ar sveikatai.

  • Tabakas ir alkoholis: importuojamiems tabako gaminiams ir alkoholiui taikomi dideli akcizo mokesčiai, be muito mokesčių. Akcizo mokesčio tarifas skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies ir jo alkoholio ar nikotino kiekio. Pavyzdžiui, cigaretėms akcizo mokestis gali siekti iki 100 % prekės vertės, o alkoholiniams gėrimams – pagal tūrį ir alkoholio procentą.
  • Kuras: Naftos produktams ir degalų importui taip pat taikomi akcizo mokesčiai, nors vietinės gamybos kurui jie paprastai yra didesni nei importuojamam kurui.

Faktai apie Kazachstaną

  • Oficialus pavadinimas: Kazachstano Respublika (Қазақстан Республикасы)
  • Sostinė: Nur-Sultan (buvusi Astana)
  • Trys didžiausi miestai:
    • Almata (didžiausias miestas ir finansų centras)
    • Šymkentas
    • Karaganda
  • Pajamos vienam gyventojui: maždaug 10 000 USD (2023 m. sąmata)
  • Gyventojų skaičius: maždaug 19 milijonų (2023 m. skaičiavimai)
  • Oficiali kalba: kazachų (valstybinė kalba), rusų (oficiali kalba versle ir vyriausybėje)
  • Valiuta: Kazachstano tenge (KZT)
  • Vieta: Kazachstanas yra Vidurinėje Azijoje, šiaurėje ribojasi su Rusija, rytuose – su Kinija, pietuose – su Kirgizija, Uzbekistanu ir Turkmėnistanu, o vakaruose – su Kaspijos jūra.

Kazachstano geografija

Kazachstanas yra šalis be priėjimo prie jūros, turinti plačias stepes, dykumas ir kalnų grandines. Jos topografijai būdingas plokščių lygumų ir aukštų kalnų regionų, įskaitant Tian Šanio kalnų grandinę pietryčiuose, mišinys.

  • Topografija: Kazachstanas yra didžiausia pasaulyje šalis be priėjimo prie jūros, kurios didelę dalį sudaro stepės ir dykumos. Aukščiausias Kazachstano taškas yra Chan Tengri kalnas (7010 metrų), esantis pasienyje su Kirgizija.
  • Klimatas: Kazachstane vyrauja žemyninis klimatas su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Rytiniuose regionuose vyrauja itin aukšta temperatūra, o vakariniuose regionuose prie Kaspijos jūros vyrauja vidutinio klimato sąlygos.

Kazachstano ekonomika

Kazachstano ekonomika yra turtinga išteklių, labai priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto, kasybos ir žemės ūkio. Šalis diversifikuoja savo ekonomiką, siekdama sumažinti priklausomybę nuo gamtos išteklių ir skatinti tokius sektorius kaip gamyba ir paslaugos.

  • Gamtos ištekliai: Kazachstanas yra vienas iš pirmaujančių urano gamintojų pasaulyje, taip pat turi didelius naftos, gamtinių dujų, anglies ir metalų telkinius.
  • Žemės ūkis: Žemės ūkis yra svarbus sektorius, o Kazachstanas yra pagrindinis kviečių, miežių ir gyvulių eksportuotojas.
  • Gamyba: Kazachstanas investuoja į savo gamybos sektoriaus plėtrą, daugiausia dėmesio skirdamas mašinų, cheminių medžiagų ir žemės ūkio produktų gamybai eksportui.

Pagrindinės pramonės šakos

  • Nafta ir dujos: nafta ir gamtinės dujos yra svarbiausios Kazachstano eksporto prekės. Šalis yra viena didžiausių naftos gamintojų Centrinėje Azijoje, turinti didelius rezervus Tengizo ir Kašagano naftos telkiniuose.
  • Kasyba: Kazachstane gausu mineralinių išteklių, įskaitant anglį, varį, auksą ir uraną, todėl kasyba yra svarbi šalies ekonomikos dalis.
  • Žemės ūkis: Kazachstanas yra pagrindinis žemės ūkio produktų gamintojas, daugiausia dėmesio skiriantis kviečių gamybai. Jis taip pat augina gyvulius, įskaitant galvijus ir avis, taip pat pieno produktus.
  • Gamyba: Vyriausybė stengiasi plėsti gamybos sektorių, augant tokiems pramonės sektoriams kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir elektronika.