Airija yra Europos Sąjungos (ES) narė, todėl jos muitų tarifų sistemą daugiausia formuoja ES reglamentai ir prekybos susitarimai. Į Airiją įvežamoms prekėms taikomi importo tarifai yra pagrįsti ES bendruoju muitų tarifu (BMT), kuris standartizuoja tarifų normas importui į visas ES valstybes nares. Šie tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos, kilmės šalies ir visų galiojančių prekybos susitarimų. Be to, tam tikroms prekėms gali būti taikomi specialūs importo muitai, pvz., antidempingo muitai, apsaugos priemonės arba lengvatiniai tarifai pagal prekybos susitarimus su konkrečiomis šalimis.
Muitų tarifų sistema Airijoje
Airija vadovaujasi Europos Sąjungos bendruoju muitų tarifu, kuris taikomas visoms prekėms, importuojamoms į bet kurią ES valstybę narę. Tarifų sistema klasifikuoja produktus pagal Suderintą sistemą (HS) – pasauliniu mastu standartizuotą sistemą, naudojamą prekėms klasifikuoti tarptautinėje prekyboje. Importo muitai taikomi remiantis šia klasifikacija, o papildomi muitai gali būti taikomi atsižvelgiant į konkrečią prekybos politiką.
Bendrieji muitai
Standartiniai į Airiją (ir į platesnę ES) įvežamų prekių importo muito tarifai paprastai svyruoja nuo 0 % iki 12 %, tačiau tam tikriems produktams gali būti taikomi didesni tarifai, priklausomai nuo jų klasifikacijos ir ES prekybos susitarimų. Be muitų, importuojamoms prekėms gali būti taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai ir kiti mokesčiai.
Pagrindinės importo muito normos:
- 0 % tarifas: Daugumai žemės ūkio ir pramonės prekių iš šalių, sudariusių lengvatinius prekybos susitarimus, arba besivystančių šalių.
- 5–12 % tarifas: tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams, drabužiams ir avalynei.
- 10–20 % tarifas: Kai kuriems žemės ūkio produktams, pavyzdžiui, pieno produktams, grūdams ir mėsai, taikomas ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tarifas.
Specialūs tarifai ir importo apribojimai
Kai kurioms prekių kategorijoms gali būti taikomi specialūs muitai dėl tokių veiksnių kaip antidempingo priemonės, apsaugos priemonės arba muitai, taikomi konkrečioms prekėms, kilusioms iš konkrečių šalių.
Antidempingo muitai
Antidempingo muitai nustatomi, kai Europos Komisija nustato, kad prekės parduodamos nesąžiningai mažomis kainomis, o tai kenkia ES pramonei. Šie muitai papildo įprastus tarifus ir apskaičiuojami pagal skirtumą tarp produkto pardavimo kainos ir tikrosios rinkos vertės.
- Pavyzdys: Pastaraisiais metais dėl susirūpinimo dėl rinkos iškraipymo plieno importui iš Kinijos buvo taikomi antidempingo muitai.
Apsaugos priemonės
ES gali nustatyti apsaugos priemones, įskaitant didesnius muitus, kad apsaugotų tam tikrus sektorius nuo staigaus importo padidėjimo. Šios priemonės paprastai yra laikinos ir skirtos suteikti pramonės šakoms laiko prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
- Pavyzdys: ES ėmėsi apsaugos priemonių žemės ūkio produktams, pavyzdžiui, ryžiams ar grūdams, kai netikėtai išaugo importas iš tam tikrų regionų.
Lengvatiniai tarifai
Airija taip pat naudojasi įvairiais ES prekybos susitarimais su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuose numatyti lengvatiniai tarifai prekėms, kilusioms iš tam tikrų šalių ar regionų. Šie susitarimai skirti skatinti prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą.
Lengvatinių tarifų susitarimų pavyzdžiai:
- ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA): Siūlo lengvatinius tarifus daugeliui prekių tarp ES ir Kanados.
- ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPS): Sumažina įvairių prekių tarifus tarp ES ir Japonijos.
Bendrosios prekių kategorijos ir jų tarifai
Žemiau pateikiamas bendras tarifų suskirstymas pagal produktų kategorijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atskiri produktai kiekvienoje kategorijoje gali skirtis dėl kilmės ir konkrečių prekybos taisyklių.
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkio produktams dažnai taikomi sudėtingesni tarifų sąrašai, ypač dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri apima kainų paramą, gamybos apribojimus ir prekybos apribojimus.
- Mėsa ir mėsos produktai: mėsos tarifai skiriasi priklausomai nuo mėsos rūšies (pvz., jautiena, kiauliena, paukštiena). Jautienos ir avienos importui paprastai taikomi apie 12 % tarifai, o paukštienos ir kiaulienos importui gali būti taikomi mažesni tarifai.
- Pieno produktai: pieno produktai yra dar viena griežtai reglamentuojama kategorija. Pavyzdžiui, sviestui ir sūriui gali būti taikomi nuo 5 % iki 18 % tarifai, priklausomai nuo konkretaus produkto ir kilmės šalies.
- Grūdai ir ryžiai: grūdams, tokiems kaip kviečiai, miežiai ir kukurūzai, taikomi importo muitai paprastai yra nuo 5 % iki 10 %. Ryžių importui iš ne ES šalių paprastai taikomi 10–20 % muitai.
- Cukrus ir konditerijos gaminiai: Cukrui taikomi dideli tarifai, dažnai viršijantys 10 %, nes ES reguliuoja savo rinką, kad apsaugotų vietos gamintojus.
2. Pramoninės prekės
- Tekstilė ir drabužiai: Drabužiams paprastai taikomi 6–12 % importo muitai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies. Pavyzdžiui, drabužiams, pagamintiems iš medvilnės arba sintetinių pluoštų, paprastai taikomi mažesni tarifai nei gaminiams, pagamintiems iš vilnos.
- Elektronika: Buitinės elektronikos, tokios kaip išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai, importui paprastai taikomas 0–5 % tarifas. Tačiau, priklausomai nuo produkto kilmės šalies arba taikomų antidempingo priemonių, gali būti taikomi papildomi muitai.
- Automobiliai: ES taiko 10 % tarifą daugumai transporto priemonių, importuojamų iš ne ES šalių, tačiau šiam tarifui gali turėti įtakos prekybos susitarimai ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą japoniškiems automobiliams taikomas tarifas buvo palaipsniui mažinamas.
3. Cheminės medžiagos ir vaistai
Cheminėms medžiagoms, įskaitant naudojamas žemės ūkyje ir pramonėje, taikomi įvairūs tarifai, paprastai nuo 0 % iki 6 %. Vaistai į ES dažnai įvežami taikant 0 % tarifą, išskyrus specializuotas arba kontroliuojamas medžiagas.
4. Prabangos prekės
Prabangos prekėms, tokioms kaip aukštos klasės laikrodžiai, papuošalai ir dizainerių mados gaminiai, gali būti taikomi didesni tarifai, paprastai svyruojantys nuo 5 % iki 12 %, priklausomai nuo prekės pobūdžio ir kilmės.
Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Kai kurios šalys yra sudariusios konkrečius susitarimus su ES, kurie daro įtaką tam tikrų prekių tarifams. Šie susitarimai gali apimti prekybos lengvatas, kvotas arba išimtis iš tarifų.
- BLS (bendroji lengvatų sistema): besivystančios šalys gali pasinaudoti sumažintais arba nuliniais tarifais pagal ES BLS programą. Ši programa taikoma daugiau nei 60 šalių, įskaitant daugelį Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių.
- Prekybos susitarimai: Konkrečiais dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais gali būti taikomos lengvatinės tarifų normos. Pavyzdžiui, ES prekybos susitarime su Pietų Korėja numatytas didelis daugelio pramonės prekių tarifų sumažinimas.
Faktai apie Airiją
- Oficialus pavadinimas: Airija (airiškai Éire)
- Sostinė: Dublinas
- Trys didžiausi miestai:
- Dublinas (sostinė)
- Korkas
- Limerikas
- Pajamos vienam gyventojui: 91 000 USD (2023 m. įvertis, pakoreguotas pagal perkamosios galios paritetą)
- Gyventojų skaičius: maždaug 5,1 mln. (2023 m. skaičiavimai)
- Oficialios kalbos: airių (gaeilge) ir anglų
- Valiuta: euras (€)
- Vieta: Airija yra sala, esanti Šiaurės Atlante, Vakarų Europoje, į šiaurės vakarus nuo žemyninės Europos, kurią nuo Didžiosios Britanijos skiria Airijos jūra.
Airijos geografija
Airija yra vešli, žalia sala, kuriai būdingos banguojančios kalvos, lygumos ir raižyti pakrantės kraštovaizdžiai. Tai trečia pagal dydį sala Europoje, kurioje vyrauja švelnus, vidutinis klimatas. Šalyje daugiausia žemumos, vakarinėje pakrantėje yra kalnai, o teka daugybė upių, įskaitant Šanono upę, ilgiausią Airijos upę. Sala yra padalinta į Airijos Respubliką (nepriklausomą tautą) ir Šiaurės Airiją, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis.
- Topografija: Šaliai būdingi kalnai vakaruose, o centrinė ir rytinė dalys yra lygesnės. Aukščiausia Airijos viršukalnė yra Carrauntoohil, kurios aukštis siekia 1041 metrą (3414 pėdų).
- Klimatas: Airijoje vyrauja vidutinis vandenyninis klimatas, kuriam būdingos vėsios žiemos, švelnios vasaros ir didelė drėgmė. Lietus dažnas ištisus metus, todėl šalis auga vešliai.
Airijos ekonomika
Airijos ekonomika yra viena atviriausių ir labiausiai į eksportą orientuotų pasaulyje. Jai naudingos globalizacija, narystė ES ir stipri pramonės bazė.
- Ekonomikos sektoriai:
- Paslaugos: Paslaugų sektorius, ypač finansinių paslaugų ir technologijų, sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.
- Žemės ūkis: Nors jo indėlis į BVP sumažėjo, žemės ūkis išlieka svarbus, ypač pieno, jautienos ir bulvių sektoriuje.
- Pramonė: Airija turi stiprią gamybos bazę, įskaitant vaistus, chemines medžiagas, medicinos prietaisus ir maisto perdirbimą. Ji taip pat yra pasaulinių technologijų bendrovių, tokių kaip „Google“, „Apple“ ir „Facebook“, centras.
- Augimas: Pastaraisiais dešimtmečiais Airijos ekonomika smarkiai augo, o BVP vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje, daugiausia dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir eksporto.
Pagrindinės pramonės šakos
- Technologijos ir IT: Airijoje yra daug tarptautinių korporacijų, ypač technologijų sektoriuje, dėl palankaus mokesčių režimo ir kvalifikuotos darbo jėgos.
- Farmacija ir biotechnologijos: Airijoje gaminama didelė dalis pasaulio farmacijos produktų, todėl ji yra viena didžiausių vaistų eksportuotojų pasaulyje.
- Žemės ūkis ir maisto perdirbimas: Airija eksportuoja didelius kiekius jautienos, pieno produktų ir kitų maisto produktų. Šalis garsėja aukštos kokybės žemės ūkio produktais.
- Finansinės paslaugos: Dublinas yra svarbus finansų centras, ypač tarptautinės bankininkystės ir draudimo srityse.