Irakas, esantis Artimųjų Rytų širdyje, turi besivystančią ekonomiką, kuri labai priklauso nuo vartojimo prekių, žaliavų ir pramonės įrangos importo. Irako prekybos ir muitų politikai įtakos turi narystė tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), ir prekybos susitarimai su regioniniais partneriais. Šalies muitų tarifai yra pagrįsti Suderinta klasifikavimo sistema (HS), o tarifai skiriasi priklausomai nuo prekių kategorijos, kilmės šalies ir taikomų prekybos susitarimų.
Irako ekonomiką daugiausia skatina naftos sektorius, tačiau dedamos pastangos įvairinti ekonomiką skatinant prekybą, užsienio investicijas ir vidaus pramonę. Muitų tarifai ir mokesčiai atlieka pagrindinį vaidmenį valdant importą ir apsaugant vietos pramonę, ypač tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, gamyba ir energetika.
Tarifų struktūra Irake
Irako tarifų sistema yra sudaryta pagal Muitų tarifų įstatymą, kuris apima įvairius tarifus, priklausomai nuo importuojamo produkto rūšies. Pagrindinės tarifų kategorijos yra šios:
- 0–5 %: būtiniausios prekės, tokios kaip vaistai, pagrindiniai maisto produktai ir žaliavos.
- 10–20 %: tarpinės prekės, pusgaminiai ir gamybos priemonės.
- 20–40 %: plataus vartojimo prekės ir prabangos prekės.
Be importo muitų, produktams taip pat gali būti taikomi:
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM): Nors Irakas šiuo metu netaiko PVM, ateityje jis gali apsvarstyti galimybę jį įvesti, kad išplėstų savo mokesčių bazę.
- Akcizai: taikomi tam tikroms prekėms, tokioms kaip tabakas, alkoholis ir naftos produktai.
- Muitinės paslaugų mokesčiai: Gali būti taikomi papildomi mokesčiai, skirti padengti administracines ir muitinės formalumų tvarkymo išlaidas.
Irako tarifai taip pat skiriasi priklausomai nuo tarptautinių susitarimų, tokių kaip Arabų laisvosios prekybos zona (GAFTA) ir Bendroji lengvatų sistema (GSP), kurios leidžia taikyti lengvatinį režimą importui iš tam tikrų šalių.
Tarifų normos pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai ir maisto produktai
Irakas labai priklauso nuo maisto produktų importo, kad patenkintų vidaus paklausą, nes vietos žemės ūkio gamybą stabdo ilgametė konfliktų ir aplinkosaugos problemų banga. Vyriausybė taiko tarifus tam tikriems žemės ūkio produktų importams, kad apsaugotų vietos gamintojus.
1.1. Grūdai ir javai
- Ryžiai: Ryžių, pagrindinio maisto produkto, importui paprastai taikomas 5 % mokestis.
- Kviečiai ir miežiai: Kviečių ir miežių, laikomų pagrindinėmis žaliavomis, importo tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %.
- Perdirbti grūdai (miltai, makaronai ir kt.): Perdirbtų grūdų tarifai svyruoja nuo 10 % iki 15 %, priklausomai nuo perdirbimo lygio.
Specialūs importo muitai:
- Ryžiai iš arabų šalių: Pagal GAFTA susitarimą ryžių importui iš kitų arabų šalių gali būti taikomi sumažinti tarifai arba be muito.
- Ryžiai iš nelengvatinių šalių: jiems gali būti taikomi didesni tarifai arba papildomi muitai, siekiant apsaugoti vietos ūkininkus.
1.2. Pieno produktai
- Pienas: Šviežio ir miltelių pavidalo pieno importui taikomi 10 % tarifai.
- Sūris ir sviestas: Importuojamam sūriui ir sviestui taikomi 15–20 % tarifai, priklausomai nuo rūšies ir perdirbimo.
- Jogurtas ir kiti pieno produktai: importuojamiems jogurtams ir panašiems pieno produktams taikomas 10–20 % mokestis.
Specialūs importo muitai:
- Pieno produktai iš arabų šalių: Pagal GAFTA susitarimus iš arabų šalių importuojamiems pieno produktams gali būti taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
1.3. Mėsa ir paukštiena
- Jautiena, ėriena ir ožkiena: mėsos importui taikomi 20 % tarifai, o perdirbtai mėsai taikomi didesni tarifai.
- Paukštiena: Paukštienos, įskaitant vištieną ir kalakutieną, importui taikomi 20 % tarifai.
- Perdirbta mėsa: Perdirbtiems mėsos gaminiams, pavyzdžiui, dešroms ir šaltiems mėsos gaminiams, taikomi 20–35 % tarifai.
Specialios importo sąlygos:
- Šaldyta mėsa: Šaldytai mėsai gali būti taikomi griežtesni importo reglamentai, įskaitant sveikatos ir saugos patikrinimus, o siekiant apsaugoti vietos produkciją, gali būti taikomi didesni tarifai.
1.4. Vaisiai ir daržovės
- Švieži vaisiai: Švieži vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai, bananai ir apelsinai, apmokestinami 10–20 % tarifu, priklausomai nuo rūšies ir sezoniškumo.
- Daržovės (šviežios ir šaldytos): Šviežioms ir šaldytoms daržovėms paprastai taikomas 10–15 % mokestis.
- Perdirbti vaisiai ir daržovės: Konservuotiems arba šaldytiems vaisiams ir daržovėms taikomi 15–25 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Vaisiai ir daržovės iš arabų šalių: Pagal GAFTA susitarimą vaisiams ir daržovėms iš arabų šalių gali būti taikomi sumažinti tarifai arba be muito.
2. Pagamintos prekės
Pagamintos prekės sudaro didelę Irako importo dalį, ypač tekstilės gaminiai, mašinos, elektronika ir transporto priemonės. Šalis stengiasi skatinti vidaus gamybą, kartu toliau remdamasi importu, kad patenkintų paklausą.
2.1. Tekstilė ir drabužiai
- Žalia medvilnė: Žaliavos medvilnės, skirtos tekstilės gamybai, importui taikomas 5 % mokestis.
- Tekstilė ir drabužiai (medvilnė, sintetika): gatavi tekstilės gaminiai ir drabužiai paprastai apmokestinami 15–25 % tarifu, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės.
- Avalynė: Importuojamai avalynei taikomi 20–35 % tarifai, priklausomai nuo rūšies (odinė, sintetinė ir kt.).
Specialūs importo muitai:
- Tekstilės gaminiai iš arabų šalių: Drabužiai ir tekstilė iš arabų šalių gali atitikti sumažintus tarifus pagal GAFTA.
- Tekstilė iš nelengvatinių šalių: Siekiant apsaugoti vietos pramonę, ypač produktams iš šalių, neturinčių prekybos susitarimų, gali būti taikomi didesni tarifai.
2.2. Mašinos ir elektronika
- Pramoninės mašinos: Žemės ūkio, statybos ar gamybos reikmėms skirtos mašinos apmokestinamos 5–10 % tarifu, priklausomai nuo įrangos klasifikavimo kaip gamybos priemonės.
- Buitinė elektronika (televizoriai, radijo imtuvai ir kt.): Buitinei elektronikai, pavyzdžiui, televizoriams, radijo imtuvams ir mobiliesiems telefonams, taikomi 10–20 % tarifai.
- Kompiuteriai ir periferiniai įrenginiai: kompiuteriams, spausdintuvams ir susijusiems periferiniams įrenginiams paprastai taikomas 5 % PVM tarifas, o PVM taikomas atskirai.
Specialios importo sąlygos:
- Elektronika iš nelengvatinių šalių: priklausomai nuo kilmės šalies, gali būti taikomi didesni tarifai arba importo apribojimai.
2.3. Automobiliai ir automobilių dalys
- Keleiviniai automobiliai: importuojamiems keleiviniams automobiliams taikomi nuo 25 % iki 35 % tarifai, priklausomai nuo variklio dydžio ir prabangos klasės.
- Sunkvežimiai ir komercinės transporto priemonės: komercinės transporto priemonės, tokios kaip sunkvežimiai, paprastai apmokestinamos 10–15 % tarifu, priklausomai nuo dydžio ir variklio darbinio tūrio.
- Automobilių dalys: Automobilių dalių, įskaitant variklius ir priedus, importui taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo jų klasifikacijos.
Specialūs importo muitai:
- Prabangios transporto priemonės: Prabangioms ir aukščiausios klasės transporto priemonėms, ypač toms, kuriose yra dideli varikliai, taikomi didesni tarifai.
- Naudotos transporto priemonės: Irakas taiko naudotų transporto priemonių importo apribojimus, įskaitant didesnius tarifus, siekiant paskatinti pirkti naujus modelius.
3. Cheminiai produktai
Cheminiai produktai yra gyvybiškai svarbūs Irako pramonės, žemės ūkio ir sveikatos priežiūros sektoriams. Cheminių medžiagų importo tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos ir numatyto naudojimo.
3.1. Vaistai
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams paprastai taikomi 0 % tarifai, užtikrinant, kad sveikatos priežiūros produktai būtų įperkami ir prieinami.
- Nebūtini vaistai: Nebūtinų vaistų, įskaitant vitaminus ir maisto papildus, importui taikomi 5–10 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Vaistai iš arabų šalių: Pagal GAFTA susitarimą, iš arabų šalių importuojamiems vaistams gali būti taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
3.2. Plastikai ir polimerai
- Žaliavinis plastikas: Gamyboje naudojamų žaliavinių plastikinių medžiagų importui taikomas 5–10 % mokestis.
- Gatavi plastikiniai gaminiai: Gataviems plastikiniams gaminiams, pvz., pakavimo medžiagoms, konteineriams ir vartojimo prekėms, taikomi 15–20 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Plastikiniai gaminiai iš nelengvatinių šalių: plastikiniams gaminiams, importuojamiems iš šalių, neturinčių lengvatinių prekybos susitarimų, gali būti taikomi didesni tarifai.
4. Medienos ir popieriaus gaminiai
Irakas importuoja didelį kiekį medienos ir popieriaus gaminių savo statybos, leidybos ir pakavimo pramonei.
4.1. Mediena ir rąstai
- Žaliavinė mediena: Žaliavinės medienos ir pjautinės medienos importui taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo rūšies ir perdirbimo lygio.
- Apdorota mediena: Apdorotų medienos gaminių, tokių kaip fanera ir medžio drožlių plokštės, importui taikomi 15–20 % tarifai.
4.2. Popierius ir kartonas
- Laikraštinis popierius ir nepadengtas popierius: Leidyboje naudojamo laikraštinio popieriaus ir nepadengto popieriaus importui taikomas 5 % mokestis.
- Kreidinis popierius: Kreidinio ir blizgaus popieriaus gaminių importui taikomi 10 % tarifai.
- Pakavimo medžiagos: kartonui ir kitoms pakavimo medžiagoms taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo jų klasifikacijos ir galutinio panaudojimo.
5. Metalai ir metalo gaminiai
Irakas importuoja įvairius metalus ir metalo gaminius, kad paremtų savo statybos ir pramonės sektorius, ypač šaliai vykdant rekonstrukcijos ir plėtros pastangas.
5.1. Geležis ir plienas
- Žaliavinis plienas: Žaliavinio plieno, naudojamo statybose ir gamyboje, importui taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo klasifikacijos.
- Gatavi plieno gaminiai: plieniniai strypai, sijos, vamzdžiai ir kiti gatavi plieno gaminiai apmokestinami 10–20 % tarifu.
5.2. Aliuminis
- Žalias aliuminis: Žaliavinio aliuminio importui paprastai taikomi 5 % tarifai.
- Aliuminio gaminiai: gataviems aliuminio gaminiams, įskaitant lakštus, skardines ir vartojimo prekes, taikomi 10–15 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Metalai iš nelengvatinių šalių: Irakas gali nustatyti papildomus muitus arba tarifus metalo gaminiams iš šalių, kurios neturi lengvatinių prekybos susitarimų.
6. Energetikos produktai
Irako ekonomika labai priklauso nuo energetikos sektoriaus, ypač nuo naftos. Tačiau šalis taip pat importuoja energetikos produktus, kad patenkintų vidaus paklausą, ypač naftos perdirbimo ir energijos gamybos sektoriuose.
6.1. Iškastinis kuras
- Žalia nafta: Irakas, būdamas pagrindinis naftos gamintojas, paprastai neimportuoja žalios naftos. Tačiau jei importas būtų būtinas, jam greičiausiai nebūtų taikomi muitai.
- Rafinuoti naftos produktai: benzinui, dyzelinui ir kitiems rafinuotiems naftos produktams taikomi 5–10 % tarifai ir akcizai.
- Gamtinės dujos: Gamtinių dujų importui taikomi 5 % tarifai, priklausomai nuo numatyto naudojimo.
6.2. Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos: Siekiant skatinti atsinaujinančiąją energiją, saulės energijos įrangos importui taikomi 0 % tarifai, o tai rodo Irako susidomėjimą švarios energijos sprendimais.
- Vėjo turbinos: Vėjo energijos įrangai paprastai netaikomi muitai arba taikomi minimalūs tarifai, nes Irakas siekia diversifikuoti savo energijos rūšių derinį.
Specialūs importo muitai pagal šalis
1. Arabų laisvosios prekybos zona (GAFTA)
Irakas yra Didžiosios arabų laisvosios prekybos erdvės (GAFTA) narys, o tai leidžia be muito prekiauti dauguma prekių tarp arabų šalių. Tokiems produktams kaip maisto produktai, tekstilė ir pramoninės prekės, importuojamos iš kitų arabų šalių, gali būti netaikomi tarifai, jei jie atitinka kilmės taisyklių reikalavimus.
2. Europos Sąjunga (ES)
Irakas ir Europos Sąjunga pasirašė Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuriuo siekiama stiprinti prekybinius santykius tarp dviejų regionų. Nors Irakas neturi laisvosios prekybos susitarimo su ES, tam tikriems ES produktams pagal šią partnerystę gali būti taikomi sumažinti tarifai arba lengvatinis režimas.
3. Jungtinės Valstijos
Jungtinės Valstijos yra viena iš pagrindinių Irako prekybos partnerių. Nors tarp šių dviejų šalių nėra oficialaus laisvosios prekybos susitarimo, tam tikroms JAV prekėms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, ypač susijusioms su infrastruktūra, gynyba ir technologijomis.
4. Kinija
Kinija yra pagrindinė prekių tiekėja Irakui, ypač elektronikos, mašinų ir vartojimo prekių. Importui iš Kinijos taikomi standartiniai tarifai, nors kai kurioms prekėms gali būti taikomi sumažinti tarifai pagal dvišalius abiejų šalių susitarimus.
5. Besivystančios šalys
Irakas dalyvauja Bendrojoje lengvatų sistemoje (BPS), kuri leidžia sumažinti tarifus iš besivystančių šalių importuojamoms prekėms, ypač būtiniausiems produktams, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams, maisto produktams ir žaliavoms.
Šalies faktai: Irakas
- Oficialus pavadinimas: Irako Respublika (Jumhūriyyat al-‘Irāq)
- Sostinė: Bagdadas
- Didžiausi miestai:
- Bagdadas
- Basra
- Mosulas
- Pajamos vienam gyventojui: 5 000 USD (2023 m. apytikslis skaičiavimas)
- Gyventojų skaičius: 44 milijonai (2023 m. sąmata)
- Oficiali kalba: arabų (kurdų kalba taip pat yra oficiali kalba Kurdistano regione)
- Valiuta: Irako dinaras (IQD)
- Vieta: Artimieji Rytai, ribojasi su Turkija, Iranu, Kuveitu, Saudo Arabija, Jordanija ir Sirija.
Geografija, ekonomika ir pagrindinės pramonės šakos
Geografija
Irakas yra Artimuosiuose Rytuose, strategiškai patogioje vietoje, jungiančioje arabų pasaulį su Turkija ir Iranu. Šalis pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu, apimančiu plačias dykumas, Tigro ir Eufrato upių slėnius bei derlingas lygumas. Irako upės istoriškai rėmė žemės ūkį, nors šalis susiduria su vandens trūkumo ir dykumėjimo iššūkiais.
Irako padėtis netoli Persijos įlankos suteikia jam prieigą prie svarbių jūrų prekybos kelių. Šalis taip pat turi sausumos sienas su keliais pagrindiniais regioniniais veikėjais, todėl yra svarbus prekybos ir energijos eksporto centras.
Ekonomika
Irako ekonomika labai priklauso nuo naftos sektoriaus, kuris sudaro apie 90 % vyriausybės pajamų ir 80 % eksporto. Šalis turi vienus didžiausių pasaulyje patvirtintų naftos ir gamtinių dujų atsargų. Nepaisant gausybės gamtos išteklių, Irakas susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais, įskaitant poreikį diversifikuoti savo veiklą, mažinti priklausomybę nuo naftos, atkurti infrastruktūrą ir gerinti valdymą.
Žemės ūkis taip pat yra svarbus sektorius Irake, ypač Tigro ir Eufrato upių pakrantėse, kur įprasta auginti kviečius, miežius, datules ir ryžius. Tačiau žemės ūkio sektoriui trukdo konfliktai, vandens trūkumas ir pasenę ūkininkavimo metodai.
Dedamos pastangos atgaivinti Irako pramonės sektorių, ypač investuojant į gamybą, statybą ir atsinaujinančiąją energiją.
Pagrindinės pramonės šakos
- Nafta ir dujos: Irako naftos pramonė yra jos ekonomikos pagrindas, o pagrindiniai telkiniai yra Basroje ir Kirkuke. Šalis yra pagrindinė OPEC dalyvė ir turi didelius eksporto pajėgumus per savo pietinius uostus.
- Žemės ūkis: Žemės ūkyje dirba didelė dalis Irako gyventojų, nors jo indėlis į BVP yra palyginti mažas. Šis sektorius daugiausia dėmesio skiria tokiems pagrindiniams produktams kaip kviečiai, miežiai, datulės ir ryžiai.
- Statyba ir infrastruktūra: Irakas po daugelį metų trukusio konflikto yra atstatomas, o didelio masto infrastruktūros projektai skirti kelių, mokyklų, ligoninių ir būstų atstatymui.
- Gamyba: Gamybos sektorius auga, investuojama į cementą, tekstilę ir farmaciją.
- Energetika: Be naftos ir dujų, Irakas tyrinėja atsinaujinančiosios energijos galimybes, įskaitant saulės ir vėjo energiją, siekdamas diversifikuoti savo energijos šaltinius ir spręsti elektros energijos trūkumo problemą.