Graikija, esanti pietryčių Europoje, yra Europos Sąjungos (ES) narė ir euro zonos dalis. Būdama ES valstybe nare, Graikija vadovaujasi ES bendruoju muitų tarifu (BMT), kai importuoja prekes iš ne ES šalių. Importo į Graikiją tarifai nustatomi pagal Suderintos sistemos (HS) kodų klasifikaciją ir gali skirtis priklausomai nuo produkto kategorijos ir kilmės šalies. Iš kitų ES šalių importuojamoms prekėms muitai netaikomi, o produktams iš ne ES šalių gali būti taikomi skirtingi tarifai, įskaitant specialius importo muitus.
Tarifų struktūra Graikijoje
Graikija laikosi Europos Sąjungos bendrojo muitų tarifo (BMT), o tai reiškia, kad iš ES nepriklausančių šalių importuojamiems produktams taikomi tie patys tarifai, kurie galioja visose ES valstybėse narėse. Taikomų tarifų rūšys:
- Vertinis muitas: procentinė dalis, pagrįsta importuojamų prekių verte (pvz., 10 % produkto vertės).
- Specifinis muitas: fiksuota suma, pagrįsta importuojamų prekių kiekiu arba svoriu (pvz., 2 € už kilogramą).
- Kombinuotas muitas: ad valorem ir specifinių muitų derinys, priklausomai nuo produkto.
Be muitų, importuojamoms prekėms taip pat taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir gali būti taikomi akcizai, ypač tokioms prekėms kaip alkoholis, tabakas ir energetikos produktai.
Graikija taip pat naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais kaip ES dalis, įskaitant Bendrąją lengvatų sistemą (BPS), kuri siūlo mažesnius tarifus arba be muitų tam tikriems produktams iš besivystančių šalių.
Tarifų normos pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai ir maisto produktai
Žemės ūkio ir maisto produktams dažnai taikomi didesni tarifai dėl jų svarbos Graikijos ekonomikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis atlieka pagrindinį vaidmenį šalies vidaus gamyboje. Maisto produktų importas yra griežtai reglamentuojamas siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
1.1. Vaisiai ir daržovės
- Švieži vaisiai: Šviežių vaisių importo tarifai svyruoja nuo 5 % iki 15 %, priklausomai nuo vaisių rūšies. Pavyzdžiui, citrusiniams vaisiams taikomas apie 10 % tarifas, o tropiniams vaisiams, pavyzdžiui, bananams, taikomi didesni tarifai.
- Daržovės: Šviežioms ir šaldytoms daržovėms taikomi importo muitai nuo 0 % iki 14 %.
- Perdirbti vaisiai ir daržovės: Konservuoti arba šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai apmokestinami 10–20 % tarifu.
Specialūs importo muitai:
- Bananai iš ne ES šalių: taikomas specialus maždaug 75 EUR už toną tarifas.
- Tam tikri vaisiai iš konkrečių šalių: Priklausomai nuo kvotų, produktams, pavyzdžiui, citrusiniams vaisiams iš nelengvatinių šalių, gali būti taikomi specialūs tarifai.
1.2. Pieno produktai
- Pienas: Pieno importui taikomi 20–30 % mokesčiai, priklausomai nuo pieno rūšies ir nuo to, ar jis šviežias, ar miltelių pavidalo.
- Sūris: Sūrio importui taikomi 5–25 % tarifai, o minkštiems sūriams, pavyzdžiui, fetai, paprastai taikomi mažesni tarifai, palyginti su kietaisiais sūriais.
- Sviestas ir grietinėlė: šiems produktams taikomi 10–30 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Sūris iš ne ES šalių: Sūriui iš šalių, neturinčių laisvosios prekybos susitarimų, gali būti taikomi didesni muitai, kartais viršijantys 140 EUR už 100 kilogramų.
1.3. Mėsa ir paukštiena
- Jautiena: importuojamai jautienai taikomas 12–30 % mokestis, priklausomai nuo to, ar ji šviežia, šaldyta ar perdirbta.
- Kiauliena: Kiaulienos importui paprastai taikomi 10–20 % tarifai.
- Paukštiena: Paukštienos produktams taikomi 15–20 % tarifai, o perdirbtai paukštienai taikomi didesni tarifai.
Specialios importo sąlygos:
- JAV jautiena: Jautienos importui iš JAV taikomi papildomi apribojimai ir tarifai dėl ES reglamentų dėl hormonais apdorotos mėsos, o virškvotinei jautienai taikomi dideli tarifai.
2. Pagamintos prekės
Pagamintos prekės yra viena iš pagrindinių Graikijos importuojamų prekių, įskaitant tekstilės gaminius, mašinas ir plataus vartojimo elektroniką. Šių prekių tarifai nustatomi pagal jų klasifikaciją ir dažnai skiriasi priklausomai nuo perdirbimo lygio.
2.1. Tekstilė ir drabužiai
- Medvilniniai tekstilės gaminiai: medvilniniams audiniams ir drabužiams paprastai taikomi 8–12 % tarifai, priklausomai nuo to, ar tai žaliavos, ar gatavi produktai.
- Sintetiniai tekstilės gaminiai: gaminiai, pagaminti iš sintetinių pluoštų, tokių kaip poliesteris arba nailonas, apmokestinami 5–10 % tarifu.
- Avalynė: Avalynei, tiek odinei, tiek sintetinei, paprastai taikomi 12–17 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Tekstilė iš besivystančių šalių (pvz., Bangladešo): Pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS) gali būti taikomi lengvatiniai tarifai arba be muitų taikoma prieiga, kuri naudinga importui iš konkrečių besivystančių šalių.
2.2. Mašinos ir elektronika
- Pramoninės mašinos: Pramoninių ir žemės ūkio mašinų importui paprastai taikomas 0–5 % mokestis, o tai rodo jų svarbą Graikijos pramonės bazei.
- Buitinė elektronika: televizoriams, radijo imtuvams ir mobiliesiems telefonams taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo produkto.
- Kompiuteriai ir periferiniai įrenginiai: kompiuteriams ir susijusiai įrangai paprastai taikomi 0 % tarifai dėl Informacinių technologijų susitarimo (ITA), kuris panaikina daugelio aukštųjų technologijų produktų tarifus.
Specialios importo sąlygos:
- Mašinos iš besivystančių šalių: Iš besivystančių šalių importuojamoms mašinoms gali būti taikomi sumažinti tarifai, skatinantys pramonės plėtrą.
2.3. Automobiliai ir automobilių dalys
- Keleiviniai automobiliai: Lengviesiems automobiliams taikomi 10 % importo muitai, o prabangiems automobiliams taikomi papildomi mokesčiai.
- Sunkvežimiai ir komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių ir kitų komercinių transporto priemonių tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo variklio dydžio ir darbinio tūrio.
- Automobilių dalys: Automobilių komponentams, tokiems kaip varikliai ir stabdžiai, taikomi 4–8 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Japoniški automobiliai: Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) tam tikriems japoniškiems automobiliams taikomi tarifai buvo sumažinti, o kai kurioms kategorijoms dabar netaikomi muitai.
3. Cheminiai produktai
Cheminiai produktai, įskaitant vaistus ir plastiką, yra gyvybiškai svarbūs Graikijos importuojami produktai. Šių produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo jų naudojimo – ar jie skirti pramonės reikmėms, ar kaip gatavos vartojimo prekės.
3.1. Vaistai
- Vaistai: Farmacijos produktams paprastai taikomi 0 % tarifai, užtikrinantys įperkamą prieigą prie būtiniausių vaistų.
- Nemedikamentiniai cheminiai junginiai: Pramoniniam naudojimui skirtų cheminių medžiagų importui taikomi 3–6 % tarifai, priklausomai nuo jų klasifikacijos.
Specialūs importo muitai:
- Vaistai iš ne ES šalių: jei produktai neatitinka ES sveikatos ir saugos reglamentų, gali būti taikomi tam tikri apribojimai arba didesni tarifai.
3.2. Plastikai ir polimerai
- Žaliavinis plastikas: Žaliavinio plastiko, pvz., polimerų, tarifai paprastai nustatomi apie 6,5 %.
- Plastikiniai gaminiai: Pagamintoms plastikinėms prekėms, įskaitant pakuotes ir vartojimo prekes, taikomas 3–8 % mokestis.
4. Medienos ir popieriaus gaminiai
4.1. Mediena ir rąstai
- Žalia mediena: neapdorotos medienos importo muitai svyruoja nuo 0 % iki 2 %, todėl skatinama ją naudoti statybose ir gamyboje.
- Apdorota mediena: Apdorotų medienos gaminių, tokių kaip fanera ir fanera, tarifai paprastai yra nuo 4 % iki 6 %.
Specialūs importo muitai:
- Mediena iš konkrečių šalių: Papildomi muitai gali būti taikomi medienos importui iš šalių, kuriose taikoma netvari medienos ruoša.
4.2. Popierius ir kartonas
- Laikraštinis popierius: Laikraštinio popieriaus importas dažnai yra neapmokestinamas, siekiant paremti vietos leidybos pramonę.
- Dengtas popierius: Dengto arba blizgaus popieriaus gaminiams taikomi 3–7 % importo tarifai.
- Pakavimo medžiagos: kartonas ir pakavimo medžiagos paprastai apmokestinamos 5–8 % tarifu.
5. Metalai ir metalo gaminiai
5.1. Geležis ir plienas
- Žaliavinis plienas: Žaliavinio plieno importui paprastai taikomi 0–3 % tarifai.
- Gatavi plieno gaminiai: Apdorotų plieno gaminių, tokių kaip sijos ir vamzdžiai, tarifai svyruoja nuo 3 % iki 6 %.
- Nerūdijantis plienas: Nerūdijančio plieno gaminiams taikomi nuo 0 % iki 5 % tarifai, priklausomai nuo gaminio tipo.
Specialūs importo muitai:
- Plieno importas iš Kinijos: Tam tikriems plieno gaminiams iš Kinijos taikomi iki 25 % antidempingo muitai dėl susirūpinimo, kad rinka bus užtvindyta nepakankamai įkainotais produktais.
5.2. Aliuminis
- Žalias aliuminis: Žaliavinio aliuminio tarifai paprastai nustatomi nuo 2 % iki 4 %.
- Aliuminio gaminiai: gataviems aliuminio gaminiams, įskaitant skardines ir pakuotes, taikomi 5–8 % tarifai.
6. Energetikos produktai
6.1. Iškastinis kuras
- Žalia nafta: Žalios naftos importui paprastai taikomi 0 % tarifai, nes energijos importas yra labai svarbus Graikijos ekonomikai.
- Gamtinės dujos: Gamtinės dujos dažnai yra neapmokestinamos, ypač pagal konkrečius prekybos susitarimus.
- Anglis: Anglies importui paprastai taikomas 0–2 % mokestis, priklausomai nuo kilmės šalies.
6.2. Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos: Saulės baterijų importui paprastai taikomi 0–2 % tarifai, atitinkantys Graikijos pastangas skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
- Vėjo turbinos: Vėjo energijos įrangai paprastai netaikomi tarifai, siekiant skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją.
Specialūs importo muitai pagal šalis
1. Europos Sąjunga (ES)
Būdama Europos Sąjungos nare, Graikija netaiko muitų importui iš kitų ES šalių dėl Europos bendrosios rinkos, kuri leidžia laisvai judėti prekėms.
2. Jungtinės Valstijos
Jungtinių Valstijų produktams taikomi standartiniai ES tarifai. Tačiau dėl prekybos ginčų tam tikroms JAV prekėms, ypač plienui ir aliuminiui, gali būti taikomi papildomi tarifai – nuo 10 % iki 25 %.
3. Kinija
Kinijos importui taikomi standartiniai Bendrojo muitų tarifų susitarimo (BMT) tarifai, tačiau tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams ir plienui, taikomi iki 25 % antidempingo muitai dėl susirūpinimo dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir pigių produktų dempingo.
4. Besivystančios šalys
Graikija, kaip ES narė, taiko lengvatinius tarifus importui iš besivystančių šalių pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BPS). Tai leidžia sumažinti arba visiškai netaikyti tarifų prekėms iš reikalavimus atitinkančių šalių, ypač tekstilės gaminiams, žemės ūkio produktams ir žaliavoms.
5. Japonija
Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) daugeliui Japonijos produktų, įskaitant automobilius ir elektroniką, taikomi sumažinti tarifai arba be muito patekti į Graikijos rinką.
Šalies faktai: Graikija
- Oficialus pavadinimas: Graikijos Respublika (Ελληνική Δημοκρατία)
- Sostinė: Atėnai
- Didžiausi miestai:
- Atėnai
- Salonikai
- Patrai
- Pajamos vienam gyventojui: 22 000 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: 10,4 mln. (2023 m. sąmata)
- Oficiali kalba: graikų
- Valiuta: euras (€)
- Vieta: Pietryčių Europa, besiribojanti su Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Turkija, o pakrantės skalaujamos Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūrų.
Graikijos geografijos, ekonomikos ir pagrindinių pramonės šakų aprašymas
Geografija
Graikija yra pietryčių Europoje, turinti kalnuotą žemyną ir ilgą pakrantę palei Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūras. Ji garsėja daugybe salų, iš kurių vienos garsiausių yra Kreta, Rodas ir Kikladų salos. Raižytas Graikijos reljefas istoriškai formavo jos žemės ūkį ir prekybą, o strateginė jos vieta daro ją svarbiu prekybos ir komercijos tarp Europos, Azijos ir Afrikos centru.
Ekonomika
Graikijos ekonomika yra mišri ir išsivysčiusi, daugiausia paremta paslaugomis, o du svarbiausi sektoriai yra turizmas ir laivyba. Šalis turi turtingą kultūros istoriją, todėl yra populiari užsienio turistų lankoma vieta. Be to, Graikija turi stiprų žemės ūkio sektorių, kuriame pagrindinės eksporto prekės yra alyvuogės, alyvuogių aliejus, vynas ir jūros gėrybės.
Tačiau Graikijos ekonomika taip pat susidūrė su dideliais iššūkiais, įskaitant 2009 m. prasidėjusią skolų krizę. Po to Graikija įgyvendino griežtas taupymo priemones, ekonomines reformas ir finansinės pagalbos programas, siekdama stabilizuoti savo ekonomiką. Būdama Europos Sąjungos nare, Graikija naudojasi bendrąja rinka, kuri leidžia laisvai judėti prekėms ir paslaugoms per sienas.
Pagrindinės pramonės šakos
- Turizmas: Turtingas Graikijos istorinis paveldas ir gamtos grožis kasmet pritraukia milijonus turistų. Šis sektorius reikšmingai prisideda prie šalies BVP ir suteikia darbo vietų didelei daliai gyventojų.
- Laivyba: Graikija turi vieną didžiausių prekybos laivynų pasaulyje. Dėl strateginės šalies padėties ji yra svarbi pasaulinės laivybos ir logistikos dalyvė.
- Žemės ūkis: Graikija garsėja alyvuogių, alyvuogių aliejaus, vaisių, daržovių ir vyno gamyba. Žemės ūkio sektorius yra gyvybiškai svarbus tiek vidaus vartojimui, tiek eksportui.
- Gamyba: Graikijos gamybos sektorius apima maisto perdirbimą, tekstilę ir chemines medžiagas. Jis yra svarbus šalies ekonomikos veiksnys.
- Energetika: Graikija didina investicijas į atsinaujinančiąją energiją, ypač saulės ir vėjo energiją. Saulėtas šalies klimatas ir vėjuotos salos sudaro idealias sąlygas šioms pramonės šakoms klestėti.