Vokietija, kaip viena didžiausių Europos ekonomikų ir pagrindinė pasaulinės prekybos dalyvė, taiko struktūrizuotą muitų tarifų sistemą prekėms, importuojamoms iš už Europos Sąjungos (ES) ribų. Būdama ES valstybe nare, Vokietija vadovaujasi ES bendruoju muitų tarifu (BMT) importui iš ne ES šalių.
Tarifų struktūra Vokietijoje
Vokietijoje taikomi muitų tarifai yra suderinti su ES bendruoju muitų tarifu (BMT). Vokietija taiko skirtingas tarifų struktūras, priklausomai nuo produkto pobūdžio:
- Vertinis muitas: importuojamų prekių vertės procentinė dalis (pvz., 10 % visos prekės vertės).
- Specifinis muitas: fiksuota suma, pagrįsta prekių fizinėmis savybėmis (pvz., 2 € už kilogramą).
- Kombinuotas muitas: kai kuriems produktams taikomų ad valorem ir specifinių muitų derinys.
Muitų tarifai Vokietijoje taip pat skiriasi priklausomai nuo kilmės šalies dėl plataus ES prekybos susitarimų tinklo ir lengvatinių prekybos schemų su įvairiais regionais. Iš kitų ES valstybių narių importuojamoms prekėms muitai netaikomi dėl Europos bendrosios rinkos, kuri užtikrina laisvą prekių judėjimą. Ne ES šalims tarifai skiriasi priklausomai nuo produktų kategorijos ir prekybos susitarimų.
Tarifų normos pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai ir maisto produktai
Vokietija importuoja daug įvairių žemės ūkio ir maisto produktų, daugeliui jų taikomi tarifai, skirti ES žemės ūkiui apsaugoti. Konkretūs muitai priklauso nuo produkto rūšies ir jo kilmės šalies.
1.1. Vaisiai ir daržovės
- Švieži vaisiai: Šviežių vaisių importo tarifai paprastai svyruoja nuo 5 % iki 20 %, priklausomai nuo vaisių rūšies. Pavyzdžiui, tropiniams vaisiams, tokiems kaip ananasai ir bananai, tarifai paprastai yra didesni, palyginti su vidutinio klimato juostos vaisiais, tokiais kaip obuoliai.
- Daržovės: Šviežioms ir šaldytoms daržovėms paprastai taikomas 5–14 % mokestis.
Specialūs importo muitai:
- Bananai iš ne ES šalių: jiems taikomas specialus 75 EUR už toną tarifas.
- Citrusiniai vaisiai: tam tikrų rūšių citrusiniams vaisiams gali būti taikomi specialūs muitai, siekiant apsaugoti vietinę produkciją pietinėse ES valstybėse.
1.2. Pieno produktai
- Pienas ir grietinėlė: Šiems importuojamiems produktams taikomi 10–30 % mokesčiai, priklausomai nuo rūšies ir formos (šviežias, miltelių pavidalo ir kt.).
- Sūris: Sūrio importui paprastai taikomi 5–25 % tarifai. Tarifas priklauso nuo sūrio rūšies (minkštas, kietas, lydytas).
- Sviestas: Sviesto importo muitai paprastai svyruoja nuo 10 % iki 25 %.
Specialūs importo muitai:
- Sūris iš ES nepriklausančių šalių, nesudariusių prekybos susitarimų: produktams gali būti taikomi didesni muitai arba kvotos – papildomas muitas iki 140 EUR už 100 kilogramų.
1.3. Mėsa ir paukštiena
- Jautiena: Jautienos importui paprastai taikomi 12–30 % tarifai, priklausomai nuo to, ar mėsa yra šviežia, šaldyta ar perdirbta.
- Kiauliena: Kiaulienos importui paprastai taikomi 10–20 % tarifai.
- Paukštiena: Paukštiena, pavyzdžiui, vištiena ir kalakutiena, paprastai apmokestinama 15–20 % tarifu.
Specialios importo sąlygos:
- JAV jautiena: JAV jautienos importui gali būti taikomi didesni tarifai dėl ES apribojimų hormonais apdorotai jautienai, kuri yra draudžiama. Taikomos kvotos, o viršijus kvotą, taikomi baudžiamieji tarifai.
2. Pagamintos prekės
Vokietija yra pirmaujanti pramoninių prekių gamintoja ir eksportuotoja, tačiau taip pat importuoja didelį kiekį tekstilės, elektronikos ir mašinų. Pagamintų prekių tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto tipo ir nuo to, ar jos laikomos būtinomis pramoniniam naudojimui, ar vartojimo prekėmis.
2.1. Tekstilė ir drabužiai
- Medvilniniai tekstilės gaminiai: medvilniniai audiniai ir drabužiai paprastai apmokestinami 8–12 % tarifu, priklausomai nuo prekės ir jos kilmės šalies.
- Sintetiniai tekstilės gaminiai: Gaminiams, pagamintiems iš sintetinių pluoštų, tokių kaip poliesteris, taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo to, ar tai žaliaviniai audiniai, ar gatavi drabužiai.
- Avalynė: Importuojamai avalynei, tiek odinei, tiek sintetinei, paprastai taikomi 12–17 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Tekstilės gaminių importas iš besivystančių šalių (pvz., Bangladešo): Importui iš tam tikrų besivystančių šalių gali būti taikomi sumažinti tarifai arba be muitų pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BPS) arba iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (EBA).
2.2. Mašinos ir elektronika
- Pramoninės mašinos: Pramonės šakose, pavyzdžiui, statybos ar gamybos įrangoje, naudojamų mašinų importui paprastai taikomi 0–5 % tarifai, nes jos laikomos būtinomis ekonomikos plėtrai.
- Buitinė elektronika (televizoriai, radijo imtuvai ir kt.): Buitinės elektronikos tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo produkto.
- Kompiuteriai ir periferiniai įrenginiai: Vokietija taiko 0 % tarifus kompiuterių, periferinių įrenginių ir susijusių komponentų importui pagal Informacinių technologijų susitarimą (ITA), kuriuo panaikinami tarifai tam tikriems aukštųjų technologijų gaminiams.
Specialios importo sąlygos:
- Mašinos iš besivystančių šalių: Pagal ES BLS sistemą gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, mažinantys tarifus mašinų importui iš reikalavimus atitinkančių besivystančių šalių.
2.3. Automobiliai ir automobilių dalys
- Keleivinės transporto priemonės: Lengviesiems automobiliams taikomi 10 % importo muitai, laikantis visoje ES galiojančių taisyklių, taikomų automobilių importui iš ne ES šalių.
- Sunkvežimiai ir komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių ir kitų komercinių transporto priemonių tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo transporto priemonės dydžio ir tipo.
- Automobilių dalys: Automobilių komponentams paprastai taikomas 4–8 % mokestis, o pagrindinėms dalims, tokioms kaip varikliai, taikomi mažesni tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Japoniški automobiliai: Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) japoniškų automobilių tarifai palaipsniui mažinami, o kai kurioms transporto priemonių kategorijoms dabar netaikomi muitai.
3. Cheminiai produktai
3.1. Vaistai
- Vaistiniai preparatai: Daugumai importuojamų vaistų, įskaitant vaistus ir veikliąsias farmacines medžiagas (API), netaikomi tarifai pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, siekiant užtikrinti įperkamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
- Nemedikamentinės cheminės medžiagos: Kitos cheminės medžiagos, įskaitant pramonines chemines medžiagas ir trąšas, paprastai apmokestinamos 3–6 % tarifu.
Specialūs importo muitai:
- Biutinės cheminės medžiagos iš tam tikrų šalių: Tarifai gali būti koreguojami atsižvelgiant į aplinkosaugos ir saugos reglamentus, o produktams iš regionų, neatitinkančių ES standartų, taikomi didesni muitai.
3.2. Plastikai ir polimerai
- Žaliavinis plastikas: Žaliavinių plastikinių medžiagų, tokių kaip polimerai, importui taikomas maždaug 6,5 % tarifas.
- Plastikiniai gaminiai: Gataviems plastikiniams gaminiams, įskaitant pakavimo medžiagas, paprastai taikomi 3–8 % tarifai.
4. Medienos ir popieriaus gaminiai
4.1. Mediena ir rąstai
- Žaliavinė mediena: Neapdorotos medienos, tokios kaip rąstai ir pjautinė mediena, importui taikomi 0–2 % tarifai, siekiant paremti statybų pramonę.
- Apdorota mediena: Apdorotos medienos, tokios kaip fanera ir medžio drožlių plokštės, tarifai paprastai svyruoja nuo 4 % iki 6 %.
Specialūs importo muitai:
- Mediena iš ne ES šalių: Dėl tvarumo problemų medienos importo muitai iš konkrečių ne ES šalių gali būti padidinti.
4.2. Popierius ir kartonas
- Laikraštinis popierius: Laikraštinio popieriaus importas paprastai neapmokestinamas, siekiant paremti leidybos pramonę.
- Kreidinis popierius: Kreidinio ir blizgaus popieriaus tarifai paprastai nustatomi nuo 3 % iki 7 %.
- Pakavimo medžiagos: kartonas ir kitos pakavimo medžiagos apmokestinamos 5–8 % tarifu, priklausomai nuo popieriaus rūšies ir numatyto naudojimo.
5. Metalai ir metalo gaminiai
5.1. Geležis ir plienas
- Žaliavinis plienas: Žaliavinio plieno medžiagų, tokių kaip geležies rūda, importui paprastai taikomas 0–3 % mokestis.
- Gatavi plieno gaminiai: Gatavų plieno gaminių, tokių kaip plieniniai strypai, lakštai ir sijos, tarifai paprastai svyruoja nuo 3 % iki 6 %.
- Nerūdijantis plienas: Nerūdijančio plieno importui paprastai taikomas 0–5 % mokestis, priklausomai nuo produkto tipo.
Specialūs importo muitai:
- Plieno importas iš Kinijos: Dėl ES prekybos apsaugos priemonių tam tikram Kinijos plieno importui taikomi antidempingo muitai nuo 10 % iki 25 %.
5.2. Aliuminis
- Žalias aliuminis: aliuminio, įskaitant luitus ir lakštus, importui taikomi 2–4 % tarifai.
- Aliuminio gaminiai: Gataviems aliuminio gaminiams, pavyzdžiui, skardinėms ir pakuotėms, taikomi 5–8 % tarifai.
6. Energetikos produktai
6.1. Iškastinis kuras
- Žalia nafta: Žalios naftos importui paprastai taikomi 0 % tarifai, nes ES ir Vokietija energijos gamybai labai priklauso nuo importuojamos naftos.
- Rafinuoti naftos produktai: Benzino, dyzelino ir kitų rafinuotų produktų importui taikomi 5–10 % mokesčiai, be akcizų.
- Gamtinės dujos: Pagal galiojančius prekybos susitarimus gamtinėms dujoms paprastai netaikomi muitai.
6.2. Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos: Siekiant skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą, saulės baterijos paprastai importuojamos taikant 0–2 % tarifus.
- Vėjo turbinos: Vėjo turbinų įrangai paprastai netaikomi tarifai, siekiant paremti Vokietijos energetikos pertvarką.
Specialūs importo muitai pagal šalis
1. Europos Sąjunga (ES)
Iš kitų ES valstybių narių importuojamoms prekėms muitai netaikomi. Laisvas prekių judėjimas yra pagrindinis Europos bendrosios rinkos principas, leidžiantis prekėms cirkuliuoti ES viduje be muitinės patikrinimų ar papildomų tarifų.
2. Jungtinės Valstijos
JAV taikomi standartiniai ES tarifai į Vokietiją importuojamoms prekėms. Tačiau dėl prekybos įtampos ir ginčų kai kurioms JAV prekėms, ypač plienui, aliuminiui ir žemės ūkio produktams, gali būti taikomi papildomi tarifai arba atsakomieji muitai nuo 10 % iki 25 %.
3. Kinija
Importui iš Kinijos taikomi standartiniai Bendrojo muito tarifai, tačiau tam tikroms prekėms, įskaitant tekstilės gaminius ir plieną, taikomi net 25 % antidempingo muitai dėl susirūpinimo dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir nepakankamai įkainotų produktų dempingo ES rinkoje.
4. Besivystančios šalys
Vokietija, kaip ES narė, siūlo lengvatinius tarifus besivystančioms šalims pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BPS). Tai leidžia sumažinti arba visiškai panaikinti tarifus importui iš besivystančių šalių, ypač tokioms prekėms kaip tekstilė, žemės ūkio produktai ir žaliavos.
5. Japonija
Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) daugeliui japoniškų prekių, įskaitant automobilius ir elektroniką, taikomi sumažinti tarifai. Pagal šį susitarimą japoniškų automobilių tarifai buvo palaipsniui panaikinti, o daugeliui kitų prekių suteikta lengvatinė prieiga prie Vokietijos rinkos.
Šalies faktai: Vokietija
- Oficialus pavadinimas: Vokietijos Federacinė Respublika (Bundesrepublik Deutschland)
- Sostinė: Berlynas
- Didžiausi miestai:
- Berlynas
- Hamburgas
- Miunchenas
- Pajamos vienam gyventojui: 53 075 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: 84 milijonai (2023 m. sąmata)
- Oficiali kalba: vokiečių
- Valiuta: euras (€)
- Vieta: Vidurio Europa, ribojasi su Danija šiaurėje, Lenkija ir Čekija rytuose, Austrija ir Šveicarija pietuose bei Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais vakaruose.
Vokietijos geografijos, ekonomikos ir pagrindinių pramonės šakų aprašymas
Geografija
Vokietija yra Europos širdyje ir pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu – nuo Šiaurės ir Baltijos jūros pakrančių šiaurėje iki Alpių kalnų pietuose. Šalį raižo kelios didelės upės, įskaitant Reiną, Elbę ir Dunojų, kurios istoriškai vaidino svarbų vaidmenį prekyboje ir amatininkystėje. Dėl centrinės Vokietijos padėties ji yra natūralus prekybos Europoje ir tarp Europos bei kitų regionų centras.
Ekonomika
Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika ir viena galingiausių pasaulyje. Ji turi labai išvystytą pramonės bazę, kvalifikuotą darbo jėgą ir gerą reputaciją inžinerijos bei inovacijų srityje. Šalis yra trečia pagal dydį eksportuotoja pasaulyje, o jos ekonomika labai priklauso nuo tarptautinės prekybos. Vokietija yra Europos Sąjungos ir euro zonos narė ir atlieka pagrindinį vaidmenį priimant ES sprendimus dėl prekybos ir ekonominės politikos.
Vokietijos ekonomikoje dominuoja gamyba, ypač tokiose pramonės šakose kaip automobilių gamyba, chemijos pramonė, elektronika, mašinų gamyba ir atsinaujinanti energija. Vokietijos eksportas apima didelės pridėtinės vertės prekes, tokias kaip automobiliai, mašinos, vaistai ir pramoninė įranga. Be to, paslaugų sektorius, ypač finansų, turizmo ir logistikos, reikšmingai prisideda prie ekonomikos.
Pagrindinės pramonės šakos
- Automobilių pramonė: Vokietijoje yra vieni didžiausių ir žinomiausių automobilių gamintojų pasaulyje, įskaitant „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“. Automobilių pramonė sudaro didelę Vokietijos eksporto dalį.
- Cheminės medžiagos ir farmacija: Vokietijos chemijos įmonės, tokios kaip BASF ir „Bayer“, yra pasaulinės pramoninių cheminių medžiagų ir farmacijos produktų gamybos lyderės.
- Inžinerija ir mašinos: Vokietijos inžinerijos įmonės gamina platų aukštos kokybės pramoninių mašinų ir įrankių asortimentą. Vokietijos mašinų sektorius yra pasaulinis eksporto lyderis.
- Atsinaujinanti energija: Vokietija pirmauja pasaulinėje atsinaujinančios energijos revoliucijoje, daug investuodama į saulės energiją, vėjo energiją ir energijos vartojimo efektyvumo technologijas.
- Informacinės technologijos ir elektronika: Vokietijos elektronikos pramonė pirmauja aukštųjų technologijų įrangos, įskaitant medicinos prietaisus, pramoninę automatizaciją ir telekomunikacijų infrastruktūrą, gamyboje.