Pusiaujo Gvinėja, esanti Centrinėje Afrikoje, yra viena mažiausių žemyno valstybių, tačiau turinti didelį ekonominį potencialą, daugiausia dėl naftos ir dujų sektoriaus. Šalis importuoja platų prekių asortimentą, įskaitant žemės ūkio produktus, techniką ir vartojimo prekes, kad patenkintų vidaus paklausą. Būdama Centrinės Afrikos ekonominės ir pinigų bendrijos (CEMAC) nare, Pusiaujo Gvinėja taiko bendrą išorinių tarifų sistemą, kuri taikoma visoms valstybėms narėms. Tačiau konkretiems produktams gali būti taikomi skirtingi tarifai, atsižvelgiant į jų kategoriją ir kilmę, o tam tikros šalys naudojasi lengvatiniais susitarimais.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategoriją
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus aprūpinimui maistu Pusiaujo Gvinėjoje, nors šalis importuoja didelę dalį maisto dėl ribotos vidaus gamybos. Žemės ūkio produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies.
A. Grūdai ir javai
- Kviečiai: 5 % tarifas, nes kviečiai daugiausia importuojami siekiant patenkinti vietos paklausą.
- Kukurūzai: 10 % tarifas, nes kukurūzai yra svarbus pagrindinis maisto produktas Pusiaujo Gvinėjoje.
- Ryžiai: 15 % tarifas, atspindintis didelį vidaus vartojimą, bet ribotą vietinę gamybą.
Specialūs importo muitai: Pagal CEMAC susitarimus valstybės narės, įskaitant Kamerūną ir Gaboną, gali eksportuoti šiuos produktus su sumažintais arba nuliniais tarifais.
B. Vaisiai ir daržovės
- Bananai: 0 % tarifas, nes šalis gamina kai kuriuos bananus vietoje ir importuoja juos iš netoliese esančių šalių.
- Pomidorai: 20 % tarifas, nes jie laikomi greitai gendančiais importuojamais produktais ir jiems taikomi didesni tarifai, siekiant skatinti vietinę gamybą.
- Avokadai: 12 % tarifas, didėjant paklausai miestuose.
C. Mėsa ir gyvūninės kilmės produktai
- Paukštiena (vištiena, kalakutiena): 25 % tarifas, skirtas apsaugoti vietos paukščių augintojus.
- Jautiena: 30 % tarifas, nes vietinė jautienos gamyba yra minimali, o didžioji dalis importuojama.
- Kiauliena: 20 % tarifas, panašus į kitų mėsos produktų, kurių paklausa daugiausia tenkinama importu.
Specialūs importo muitai: Paukštienos ir jautienos importas iš kitų CEMAC šalių gali būti be muitų arba su sumažintais tarifais, o tai naudinga regioninei prekybai.
2. Tekstilė ir drabužiai
Tekstilės importas šaliai yra labai svarbus, nes vietinė gamyba yra ribota. Didžioji dalis tekstilės gaminių ir drabužių importuojama iš pasaulinių rinkų.
A. Drabužiai
- Gatavi drabužiai: 20 % tarifas. Tai taikoma visų tipų drabužiams vyrams, moterims ir vaikams.
- Tekstilės audiniai: 10 % tarifas, taikomas drabužių gamybai naudojamoms žaliavoms.
- Avalynė: 25 % tarifas, atspindintis didelę importuojamos avalynės paklausą, ypač iš Azijos ir Europos.
Specialūs importo muitai: Tekstilės gaminiams, importuojamiems iš Afrikos šalių pagal Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) susitarimus, gali būti taikomi sumažinti tarifai.
B. Medvilnė
- Žalia medvilnė: 5 % tarifas, daugiausia importuojama vietinei tekstilės gamybai.
- Apdorota medvilnė: 15 % tarifas taikomas medvilnės gaminiams, kurie buvo susukti arba austi tekstilės reikmėms.
3. Elektronika ir mašinos
Elektronika ir mašinos yra gyvybiškai svarbios importo prekės tiek vartotojams, tiek pramonėje, ypač naftos ir dujų pramonėje, kuri yra didžiosios Pusiaujo Gvinėjos ekonomikos varomoji jėga.
A. Buitinė elektronika
- Mobilieji telefonai: 0 % tarifas, nes šalis skatina telekomunikacijų ir technologijų prieigos augimą.
- Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai: 5 % tarifas, atspindintis skaitmeninės prieigos svarbą.
- Televizoriai: 10 % tarifas taikomas buitiniams elektronikos prietaisams.
Specialūs importo muitai: Elektronikos importui iš Europos Sąjungos (ES) gali būti taikomi sumažinti tarifai pagal Kotonu susitarimą.
B. Pramoninės mašinos
- Traktoriams ir žemės ūkio technikai taikomas 10 % tarifas, nes šalis siekia pagerinti žemės ūkio produkciją.
- Sunkioji pramonės įranga: 15 % tarifas taikomas statybose ir naftos bei dujų žvalgyboje naudojamoms mašinoms.
- Kita technika: 12 % tarifas, priklausomai nuo kategorijos ir numatyto pramoninio naudojimo.
Specialūs importo muitai: iš CEMAC šalių importuojamos mašinos gali būti įvežamos lengvatinėmis kainomis, taip skatinant regioninę integraciją ir pramoninį bendradarbiavimą.
4. Vaistai ir medicinos įranga
Sveikatos priežiūros sektorius labai priklauso nuo importo, nes vietinė vaistų ir medicinos įrangos gamyba yra ribota.
A. Farmacijos produktai
- Vaistai: 0 % tarifas būtiniausiems vaistams, siekiant užtikrinti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų.
- Vitaminai ir papildai: 5 % tarifas, skatina sveikatą ir gerą savijautą, tačiau yra ir vietinių alternatyvų.
- Medicinos reikmenys ir chirurginė įranga: 3 % tarifas kritinei medicinos įrangai, skirtai sveikatos priežiūros infrastruktūrai paremti.
Specialūs importo muitai: Iš CEMAC šalių importuojamiems vaistams gali būti taikomi mažesni tarifai arba neapmuitinimo statusas, siekiant skatinti regionines sveikatos iniciatyvas.
5. Automobiliai ir transporto įranga
Pusiaujo Gvinėjos automobilių pramonę daugiausia skatina importas, o vietinės gamybos transporto priemonių pagaminama labai mažai.
A. Automobiliai
- Keleiviniai automobiliai: 20 % tarifas automobiliams, visureigiams ir kitoms lengvosioms transporto priemonėms, kurios daugiausia importuojamos iš Europos ir Azijos.
- Komercinės transporto priemonės: 15 % tarifas komerciniais tikslais naudojamoms transporto priemonėms, įskaitant sunkvežimius ir autobusus.
- Motociklai: 10 % tarifas, atsižvelgiant į jų platų naudojimą asmeniniam ir komerciniam transportui.
Specialūs importo muitai: transporto priemonėms, importuojamoms iš Afrikos šalių, su kuriomis Pusiaujo Gvinėja yra sudariusi dvišalius prekybos susitarimus, gali būti taikomi sumažinti tarifai.
B. Atsarginės dalys
- Transporto priemonių atsarginės dalys: 10 % tarifas, nes jos yra būtinos šalies transporto priemonių parkui prižiūrėti.
- Orlaivių dalys: 0 % tarifas orlaivių dalims, siekiant paremti aviacijos sektorių.
- Laivybos ir transporto įranga: 5 % tarifas laivybos konteineriams ir susijusiai įrangai, naudojamai logistikos pramonėje.
6. Cheminės medžiagos ir plastikiniai gaminiai
A. Cheminiai produktai
Pusiaujo Gvinėja importuoja platų cheminių produktų asortimentą, įskaitant žemės ūkiui, pramonei ir vartotojams skirtus produktus.
- Trąšos: 0 % tarifas, skatinantis žemės ūkio produktyvumą ir aprūpinimą maistu.
- Pesticidai: 10 % tarifas taikomas cheminėms medžiagoms žemės ūkio sektoriuje.
- Valymo priemonės: 12 % tarifas buitinėms valymo priemonėms ir plovikliams.
B. Plastikai
Plastiko gaminiai yra svarbus importas gamybos ir vartotojų sektoriams:
- Plastikiniai konteineriai: 18 % tarifas gatavoms plastikinėms prekėms, tokioms kaip konteineriai ir pakuotės.
- Plastiko žaliavos: 5 % tarifas taikomas žaliavoms, naudojamoms vietinėje gamyboje.
7. Metalai ir statybinės medžiagos
A. Geležis ir plienas
Pusiaujo Gvinėjos statybų pramonė priklauso nuo geležies ir plieno gaminių importo infrastruktūros plėtrai.
- Plieniniai strypai ir juostos: 5 % tarifas, taikomas statybinėms medžiagoms.
- Lakštinis metalas: 10 % tarifas, naudojamas statybose ir pramonės projektuose.
B. Cementas ir betonas
Kadangi infrastruktūros plėtra yra vyriausybės prioritetas, statybinės medžiagos, tokios kaip cementas, yra labai paklausios.
- Cementas: 15 % tarifas, skatinantis vidaus gamybą, tačiau vis dar priklausomas nuo importo.
- Betoniniai blokeliai: 10 % tarifas, atspindintis statybų svarbą nacionaliniuose plėtros planuose.
8. Maistas ir gėrimai
A. Perdirbti maisto produktai
Pusiaujo Gvinėja importuoja didelę dalį savo maisto produktų, ypač perdirbtų maisto produktų, nes vietinė gamyba yra ribota.
- Konservuoti maisto produktai: 15 % tarifas taikomas perdirbtiems maisto produktams, pavyzdžiui, konservuotoms daržovėms ir mėsai.
- Pieno produktai: 25 % tarifas, nes pieno produktų importas patenkina didžiąją dalį vidaus paklausos.
- Užkandžiai: 20 % tarifas, atspindintis augančią importuojamų užkandžių paklausą.
Specialūs importo muitai: Perdirbtiems maisto produktams, importuojamiems iš Afrikos šalių, sudariusių prekybos susitarimus, gali būti taikomi mažesni tarifai.
B. Gėrimai
Importuojamiems gėrimams, įskaitant alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, taikomi gana dideli tarifai:
- Alkoholiniams gėrimams: 30 % tarifas, įskaitant vyną, alų ir spiritinius gėrimus, siekiant apsaugoti vietinę alkoholio gamybą.
- Nealkoholiniai gėrimai: 20 % tarifas, įskaitant gaiviuosius gėrimus ir vandenį buteliuose.
9. Energijos ir kuro produktai
A. Nafta ir kuras
Pusiaujo Gvinėja yra reikšminga naftos gamintoja, tačiau ji taip pat importuoja įvairius rafinuotus naftos produktus.
- Benzinas: 5 % tarifas, atspindintis importuojamo rafinuoto kuro poreikį, nepaisant vietinės naftos gavybos.
- Dyzelinas: 5 % tarifas taikomas dyzelino importui transportui ir pramonei.
- Gamtinės dujos: 0 % tarifas, nes šalis siekia diversifikuoti savo energijos šaltinius.
B. Atsinaujinančios energijos įranga
Siekdama paremti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos, Pusiaujo Gvinėja taiko mažus arba nulinius tarifus šiems produktams:
- Saulės baterijos: 0 % tarifas, skatinantis švarios energijos sprendimus.
- Vėjo turbinos: 0 % tarifas, remiantis atsinaujinančiosios energijos plėtrą.
10. Prabangos prekės
A. Papuošalai ir brangakmeniai
Prabangos prekėms, tokioms kaip papuošalai, Pusiaujo Gvinėjoje taikomi dideli tarifai, siekiant apsaugoti vidaus rinkas ir gauti pajamų iš importo.
- Auksiniai papuošalai: importuojamiems auksiniams papuošalams taikomas 10 % tarifas.
- Deimantai ir kiti brangakmeniai: 8 % tarifas deimantams ir brangakmeniams.
B. Kvepalai ir kosmetika
Pusiaujo Gvinėjoje auga prabangių asmens priežiūros produktų paklausa, todėl atitinkamai nustatomi tarifai:
- Kvepalai: 20 % tarifas taikomas aukštos klasės importuojamiems kvepalams.
- Kosmetika: 12 % tarifas odos priežiūros ir grožio produktams.
Specialūs importo muitai konkrečioms šalims
CEMAC nariai
Būdama Centrinės Afrikos ekonominės ir pinigų bendrijos (CEMAC) nare, Pusiaujo Gvinėja dalyvauja muitų sąjungoje su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant Kamerūną, Gaboną ir Čadą. Pagal CEMAC susitarimus iš valstybių narių importuojamoms prekėms taikomi sumažinti tarifai arba jos yra be muitų, taip skatinant regioninę prekybą.
Europos Sąjunga
Pusiaujo Gvinėja naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais su Europos Sąjunga, tokiais kaip Kotonu susitarimas. Tai leidžia sumažinti tarifus daugeliui ES produktų, įskaitant pramonės mašinas, elektroniką ir tam tikrus maisto produktus.
Afrikos žemyno laisvosios prekybos zona (AfCFTA)
Pagal Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) susitarimą Pusiaujo Gvinėja dalyvauja didžiausioje pasaulyje laisvosios prekybos erdvėje. Šis susitarimas sudaro sąlygas sumažinti muitus prekėms, kuriomis prekiaujama su kitomis Afrikos šalimis, įskaitant žemės ūkio produktus, tekstilės gaminius ir pramonės įrangą.
Pusiaujo Gvinėjos faktai
- Oficialus pavadinimas: Pusiaujo Gvinėjos Respublika
- Sostinė: Malabo (Bioko saloje)
- Didžiausi miestai:
- Malabas
- Bata
- Ebebiyin
- Pajamos vienam gyventojui: maždaug 7 400 USD
- Gyventojų skaičius: apie 1,4 milijono žmonių
- Oficiali kalba: ispanų (oficiali), prancūzų, portugalų (kartu su oficialia) ir kelios vietinės kalbos.
- Valiuta: Centrinės Afrikos CFA frankas (XAF)
- Vieta: Centrinė Afrika, šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu, o vakaruose – su Gvinėjos įlanka.
Geografija, ekonomika ir pagrindinės pramonės šakos
Geografija
Pusiaujo Gvinėja yra Centrinėje Afrikoje ir apima žemyninę dalį, vadinamą Río Muni, ir kelias salas, įskaitant Bioko (kur yra sostinė Malabo) ir Annobón. Šalį šiaurėje riboja Kamerūnas, pietuose ir rytuose – Gabonas, o vakaruose – Gvinėjos įlanka. Pusiaujo Gvinėjoje vyrauja tropinis klimatas su vešliais atogrąžų miškais ir pakrante, suteikiančia prieigą prie vertingų jūros išteklių. Šalies geografija yra įvairi – joje yra vulkaninių salų, pakrantės lygumų ir kalnų vietovių.
Ekonomika
Pusiaujo Gvinėjos ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus, kuris sudaro didžiąją dalį šalies BVP ir eksporto pajamų. Nuo naftos atradimo XX a. dešimtajame dešimtmetyje šalies ekonomika sparčiai augo, nors pastaraisiais metais šis augimas sulėtėjo dėl pasaulinių naftos kainų svyravimų. Nepaisant gausybės gamtos išteklių, Pusiaujo Gvinėja susiduria su iššūkiais, susijusiais su pajamų nelygybe ir ekonomikos diversifikacija.
Vyriausybė dėjo pastangas įvairinti ekonomiką investuodama į infrastruktūrą, žemės ūkį ir turizmą, tačiau šalis tebėra labai priklausoma nuo naftos eksporto. Įgyvendindama savo ekonominę strategiją, Pusiaujo Gvinėja stengiasi pritraukti užsienio investicijas, ypač tokiuose sektoriuose kaip kasyba, statyba ir paslaugos.
Pagrindinės pramonės šakos
- Nafta ir dujos: Pusiaujo Gvinėja, ekonomikos kertinis akmuo, yra viena didžiausių naftos gamintojų Afrikoje. Naftos gavyba ir susijusi veikla dominuoja ekonomikos kraštovaizdyje, nors šalis ieško būdų, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo šio sektoriaus.
- Žemės ūkis: Nors žemės ūkis ir nėra pagrindinis BVP veiksnys, jis yra svarbus aprūpinimui maistu ir pragyvenimui kaimo vietovėse. Vyriausybė skatina žemės ūkio plėtrą, siekdama įvairinti ekonomiką. Svarbiausi pasėliai yra kakava, kava ir bananai.
- Statyba ir infrastruktūra: Pusiaujo Gvinėja, remdamasi pajamomis iš naftos, daug investavo į infrastruktūros projektus, įskaitant kelius, oro uostus ir būsto plėtrą.
- Turizmas: Dėl tropinio klimato, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo Pusiaujo Gvinėja turi turizmo sektoriaus augimo potencialo. Vyriausybė turizmą įvardijo kaip pagrindinę būsimos ekonominės plėtros sritį.
