Džibutis, esantis Afrikos ir Artimųjų Rytų kryžkelėje, yra maža, bet strategiškai reikšminga šalis Afrikos Kyšulyje. Įsikūręs prie Raudonosios jūros įplaukos, Džibutis yra svarbus tarptautinės prekybos, ypač neturinčios priėjimo prie jūros Etiopijos, laivybos centras. Šalis importuoja platų produktų asortimentą, įskaitant žemės ūkio prekes, pramoninę techniką, vartojimo prekes ir energetikos produktus. Džibutis yra kelių regioninių prekybos organizacijų, įskaitant Rytų ir Pietų Afrikos bendrąją rinką (COMESA), kuri siūlo lengvatinius tarifus valstybėms narėms, narys. Džibučio muitų tarifų režimas yra sukurtas siekiant apsaugoti vietos pramonę, gauti pajamų ir užtikrinti gyventojų prieigą prie būtiniausių prekių. Tarifai nustatomi pagal produkto kategoriją ir jo kilmę, o tam tikriems produktams taikomi specialūs importo muitai, siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika arba apsaugoti vietos gamybą.
Džibučio muitų tarifai pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai
Džibutis dėl sausringo klimato labai priklauso nuo importuojamų maisto produktų, o tai riboja vietinę žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio produktų importo tarifai paprastai yra nedideli, siekiant užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie įperkamo maisto, kartu apsaugant smulkius vietos ūkininkus. Šalis importuoja didelius kiekius grūdų, pieno produktų, vaisių ir daržovių.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Džibutis importuoja didžiąją dalį savo grūdų, įskaitant kviečius, ryžius ir kukurūzus, kad patenkintų vidaus maisto paklausą.
- Kviečiai: Paprastai apmokestinami 8–12 % tarifu, priklausomai nuo rūšies ir kilmės šalies.
- Ryžiai: Taikomi 5–10 % tarifai.
- Kukurūzai: Tarifai svyruoja nuo 8 % iki 12 %, o COMESA šalims taikomos lengvatinės normos.
- Vaisiai ir daržovės: Džibutis importuoja įvairių vaisių ir daržovių, daugiausia iš kaimyninių šalių ir tarptautinių rinkų.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos): Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu.
- Lapinės daržovės ir šakninės daržovės: importui taikomas 5–12 % mokestis, o importui iš COMESA valstybių narių taikomi mažesni tarifai.
- Cukrus ir saldikliai: cukrus yra būtinas importas, o tarifai yra sudaryti taip, kad būtų subalansuotas įperkamumas ir vietos pajamų generavimas.
- Rafinuotas cukrus: Paprastai apmokestinamas 10–15 % tarifu, o pagal COMESA susitarimą regioniniam importui taikomi mažesni tarifai.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
Gyvulininkystė vaidina svarbų vaidmenį Džibučio kaimo ekonomikoje, tačiau šalis vis dar importuoja mėsą ir pieno produktus, kad patenkintų miesto paklausą.
- Mėsa ir paukštiena: Džibutis importuoja mėsą ir paukštieną, ypač iš kaimyninės Etiopijos, taip pat iš pasaulinių tiekėjų.
- Jautiena ir aviena: Paprastai apmokestinami 12–15 % tarifu.
- Paukštiena (vištiena ir kalakutiena): importui taikomas 10 % mokestis, o regioniniams prekybos partneriams taikomi lengvatiniai tarifai.
- Pieno produktai: Džibutis importuoja įvairius pieno produktus, tokius kaip pieno milteliai, sviestas ir sūris, iš Europos ir Artimųjų Rytų.
- Pieno milteliai: Paprastai apmokestinami 5 % tarifu, o COMESA šalims taikomi mažesni tarifai.
- Sūris ir sviestas: muitai svyruoja nuo 10 % iki 15 %, priklausomai nuo kilmės šalies.
1.3 Specialūs importo muitai
Džibutis gali taikyti antidempingo arba kompensacinius muitus tam tikriems žemės ūkio produktams, jei nustatoma, kad importas kenkia vietos gamybai. Pavyzdžiui, muitai paukštienai iš Brazilijos arba pieno produktams iš Europos gali būti taikomi siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo nesąžiningos kainodaros.
2. Pramoninės prekės
Džibutis importuoja platų pramonės prekių asortimentą, kad paremtų savo infrastruktūros plėtrą, gamybos sektorių ir paslaugų pramonę. Šaliai toliau modernizuojant savo infrastruktūrą, pramonės mašinų ir įrangos tarifai paprastai yra maži, siekiant skatinti investicijas ir plėtrą.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Džibutis importuoja didelius kiekius mašinų, ypač statybų ir gamybos. Šių prekių importo tarifai yra gana maži, siekiant palengvinti infrastruktūros augimą.
- Statybinė technika (kranai, buldozeriai): Paprastai apmokestinama 5–10 % tarifu, priklausomai nuo technikos tipo.
- Gamybos įranga: Tarifai svyruoja nuo 0 % iki 5 %, o importui iš COMESA šalių taikomi mažesni tarifai.
- Elektros įranga: Elektros mašinos ir įranga, pavyzdžiui, generatoriai ir transformatoriai, yra labai svarbios šalies pramonės ir miestų teritorijų aprūpinimui energija.
- Generatoriai ir transformatoriai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o importui iš regioninių partnerių taikomi mažesni tarifai.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Džibutis importuoja didžiąją dalį savo motorinių transporto priemonių ir automobilių dalių, ypač iš Azijos, Europos ir Artimųjų Rytų. Motorinių transporto priemonių tarifų struktūra skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir jos variklio darbinio tūrio.
- Keleivinės transporto priemonės: Lengvųjų automobilių importo muitai priklauso nuo variklio dydžio ir transporto priemonės amžiaus.
- Mažos keleivinės transporto priemonės (iki 1500 cm³): Paprastai apmokestinamos 10–15 % tarifu.
- Prabangūs automobiliai ir visureigiai: Didesniems, prabangiems automobiliams taikomi didesni – 20–25 % – tarifai.
- Komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importas yra labai svarbus Džibučio logistikos ir transporto infrastruktūrai.
- Sunkvežimiai ir autobusai: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomi lengvatiniai tarifai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: transporto priemonių dalims, tokioms kaip padangos, akumuliatoriai ir varikliai, taikomas 5–15 % mokestis, priklausomai nuo tipo ir kilmės šalies.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Džibutis gali nustatyti specialius importo muitus pramonės prekėms iš šalių, kurios, kaip nustatyta, vykdo nesąžiningą prekybos praktiką, pavyzdžiui, dempingą. Pavyzdžiui, antidempingo muitai gali būti taikomi plieno gaminiams iš Kinijos arba automobilių komponentams iš tam tikrų Azijos šalių, siekiant apsaugoti vietos verslą.
3. Tekstilė ir drabužiai
Džibučio vidaus paklausai patenkinti labai svarbu importuoti tekstilės gaminius ir drabužius, nes vietos tekstilės pramonė dar tik pradeda vystytis. Didžiąją dalį tekstilės gaminių ir drabužių šalis importuoja iš Azijos, ypač Kinijos, Indijos ir Bangladešo.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Džibutis importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, kad paremtų savo nedidelę, bet augančią tekstilės pramonę.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai apmokestinamos 5–10 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomi sumažinti tarifai.
- Sintetiniai pluoštai: Tarifai svyruoja nuo 8% iki 12%, priklausomai nuo pluošto rūšies ir kilmės šalies.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, siekiant apsaugoti vietos tekstilės sektorių ir kartu užtikrinti vartotojams prieinamą prieigą prie jų.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o pagal regioninius prekybos susitarimus importui iš COMESA ir Etiopijos taikomi lengvatiniai tarifai.
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: Aukštos klasės drabužiams ir firminiams drabužiams gali būti taikomi didesni – 20–25 % – tarifai.
- Avalynė: Importuotai avalynei taikomas 10–15 % mokestis, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės.
- Odiniai batai: Paprastai apmokestinami 15 % tarifu, o importui iš COMESA ir kaimyninių šalių taikomi mažesni tarifai.
3.3 Specialūs importo muitai
Džibutis taiko antidempingo muitus tam tikroms tekstilės ir drabužių gaminių kategorijoms iš tokių šalių kaip Kinija ir Indija, jei nustatoma, kad šie gaminiai dėl nesąžiningos kainodaros praktikos menkina vietos gamintojų kainas.
4. Vartojimo prekės
Džibutis importuoja platų vartojimo prekių asortimentą, įskaitant elektroniką, buitinę techniką ir baldus, kad patenkintų vidaus paklausą. Šių produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo kategorijos: mažesni tarifai taikomi būtiniausioms prekėms ir didesni – prabangos prekėms.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Džibutis importuoja didžiąją dalį savo buitinių prietaisų, tokių kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, iš Azijos ir Europos.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomi mažesni tarifai.
- Skalbimo mašinoms ir oro kondicionieriams taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo prekės ženklo ir kilmės šalies.
- Buitinė elektronika: Džibutyje elektronikos prekės, tokios kaip televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, yra būtinos, o tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto ir kilmės šalies.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA ir Etiopijos taikomi lengvatiniai tarifai.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, priklausomai nuo prekės ženklo ir kilmės šalies.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 15 % tarifu, o importui iš kaimyninių Afrikos šalių pagal regioninius prekybos susitarimus taikomi mažesni tarifai.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo kilmės šalies.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomi 10–15 % mokesčiai, o importui iš COMESA šalių taikomi mažesni tarifai.
4.3 Specialūs importo muitai
Džibutis gali taikyti antidempingo muitus tam tikroms vartojimo prekėms, tokioms kaip elektronika ar baldai, iš tokių šalių kaip Kinija, jei bus nustatyta, kad šios importuojamos prekės parduodamos mažesnėmis nei rinkos kainomis, kenkiant vietos pramonei.
5. Energija ir naftos produktai
Džibutis labai priklauso nuo importuojamo energijos kiekio, ypač naftos produktų. Vyriausybė siekia subalansuoti įperkamos energijos poreikį su valstybės pajamų gavimu iš muitų mokesčių.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Džibutis importuoja didžiąją dalį naftos produktų iš Artimųjų Rytų ir kaimyninių Afrikos šalių.
- Žalia nafta: Paprastai apmokestinama nuliniais tarifais, siekiant užtikrinti įperkamos energijos tiekimą.
- Benzinas ir dyzelinas: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, nors importui iš COMESA valstybių narių gali būti taikomi lengvatiniai tarifai.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: rafinuoti produktai paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o regioniniams prekybos partneriams taikomi mažesni tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdamas skatinti atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros plėtrą, Džibutis taiko nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Džibutis teikia pirmenybę prieigai prie įperkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti gyventojų įperkamumą ir prieinamumą.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, paprastai taikomi nuliniai tarifai, siekiant užtikrinti gyventojų įperkamumą. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo rūšies ir kilmės šalies.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 2 % iki 5 %), priklausomai nuo produkto būtinybės ir kilmės.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialūs muitai nelengvatinėms šalims
Džibutis taiko antidempingo ir kompensacinius muitus tam tikriems importuojamiems produktams iš nelengvatinių šalių, kurie, kaip nustatyta, yra subsidijuojami arba parduodami mažesnėmis nei rinkos kainomis. Šios priemonės apsaugo vietos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos. Pavyzdžiui, plieno gaminiams ir tekstilės gaminiams iš tokių šalių kaip Kinija ir Indija gali būti taikomi papildomi muitai, siekiant išvengti rinkos iškraipymų.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- COMESA: Džibutis naudojasi sumažintais arba nuliniais tarifais prekėms, kuriomis prekiaujama Rytų ir Pietų Afrikos bendrojoje rinkoje (COMESA), taip skatindamas regioninę ekonominę integraciją.
- Bendroji lengvatų sistema (BLS): Džibutis importuoja tam tikrus produktus iš besivystančių šalių sumažintais arba nuliniais tarifais pagal BLS, siekdamas paremti prekybą su mažiau išsivysčiusiomis šalimis.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Džibučio Respublika
- Sostinė: Džibutis
- Didžiausi miestai:
- Džibučio miestas (sostinė ir didžiausias miestas)
- Ali Sabieh
- Tadžoura
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 3 500 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 1,1 mln. (2023 m. skaičiavimai)
- Oficialios kalbos: prancūzų, arabų
- Valiuta: Džibučio frankas (DJF)
- Vieta: Džibutis yra Rytų Afrikoje, šiaurėje ribojasi su Eritrėja, vakaruose ir pietuose – su Etiopija, o pietryčiuose – su Somaliu. Jos pakrantę skalauja Raudonoji jūra ir Adeno įlanka.
Džibučio geografija
Džibutis yra maža šalis, esanti strateginėje Afrikos ir Arabijos pusiasalio sankryžoje. Ji užima 23 200 kvadratinių kilometrų plotą ir pasižymi įvairiais kraštovaizdžiais – nuo pakrančių lygumų iki sausringų plynaukščių ir vulkaninių darinių.
- Pakrantė: Džibučio pakrantė palei Adeno įlanką yra maždaug 370 kilometrų ilgio, todėl tai yra gyvybiškai svarbus regiono laivybos centras.
- Ežerai: Asalo ežeras, žemiausias Afrikos taškas, yra druskingas ežeras centriniame Džibutyje ir yra žinomas dėl itin didelės druskos koncentracijos.
- Kalnai: Mousa Ali kalnagūbris yra aukščiausias Džibučio taškas, kurio viršūnės siekia 2028 metrus virš jūros lygio.
- Klimatas: Džibučiui vyrauja sausringas klimatas, kuriam būdinga karšta temperatūra ir mažas kritulių kiekis, ypač pakrančių zonose.
Džibučio ekonomika
Džibučio ekonomika daugiausia grindžiama strategine jūrų mazgo vieta ir regiono logistikos bei paslaugų centro vaidmeniu. Pagrindinės šalies pramonės šakos apima uostų paslaugas, logistiką ir telekomunikacijas, o augantys sektoriai yra energetikos, bankininkystės ir turizmo sektoriai.
1. Uosto ir logistikos paslaugos
Džibučio ekonomika labai priklauso nuo uostų įrenginių, kurie yra pagrindiniai importo ir eksporto vartai į Etiopiją ir kitas regiono šalis, neturinčias priėjimo prie jūros. Džibučio uostas yra vienas judriausių uostų Rytų Afrikoje, perkraunantis didelius krovinių kiekius, tranzitu gabenamus tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos.
2. Bankininkystės ir finansinės paslaugos
Džibučio finansinių paslaugų sektorius plečiasi dėl strateginės šalies padėties ir pastangų pozicionuoti save kaip regioninį bankininkystės ir investicijų centrą. Vyriausybė įgyvendino reformas, skirtas pritraukti užsienio investicijas ir skatinti finansų sektoriaus augimą.
3. Energija
Džibutis investuoja į atsinaujinančiosios energijos projektus, ypač į geoterminę, saulės ir vėjo energiją. Šalis turi ambicingų planų tapti energetiškai nepriklausoma ir eksportuoti atsinaujinančiąją energiją į kaimynines šalis, tokias kaip Etiopija ir Somalis.
4. Telekomunikacijos ir IRT
Telekomunikacijų sektorius yra auganti Džibučio ekonomikos dalis, o vyriausybė siekia paversti šalį regioniniu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) centru. Džibutis naudingas dėl savo vietos kaip kelių povandeninių šviesolaidinių kabelių, jungiančių Afriką, Artimuosius Rytus ir Europą, nusileidimo taško.
5. Turizmas
Nors turizmas Džibutyje vis dar neišvystytas, jis auga dėl unikalių šalies gamtos peizažų, tokių kaip Asalo ežeras, Abbé ežeras ir Tadžoros įlanka, taip pat dėl jūrų biologinės įvairovės, kuri pritraukia narus ir ekologinius turistus.