Kipras, salų valstybė rytinėje Viduržemio jūros dalyje, yra Europos Sąjungos (ES) narė nuo 2004 m. Būdamas ES valstybe nare, Kipras taiko ES bendrąjį muitų tarifą (BMT), importuodamas prekes iš ne ES šalių. Ši suvienodinta muitų tarifų sistema užtikrina, kad visos ES šalys, įskaitant Kiprą, taikytų tuos pačius importo muitus prekėms, įvežamoms iš ne ES šalių. ES viduje prekiaujamoms prekėms taikomi nuliniai tarifai, o Kipras taip pat naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais su ES nepriklausančiomis šalimis ir regionais, tokiais kaip Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA), Pietų Korėja, Kanada ir Japonija. Be to, Kipras taiko specialius importo muitus, tokius kaip antidempingo ir kompensaciniai muitai, siekdamas apsaugoti vietos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Kipre
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis yra svarbus sektorius Kipre, tačiau šalis labai priklauso nuo importuojamų žemės ūkio produktų, kad patenkintų vidaus paklausą. Žemės ūkio produktų importo tarifams įtakos turi ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir lengvatinės prekybos susitarimai, kurie sumažina arba panaikina tarifus žemės ūkio prekėms iš konkrečių šalių.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Kipras importuoja grūdus, tokius kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, taikant skirtingus tarifus, priklausomai nuo produkto kilmės ir perdirbimo.
- Kviečiai: Importui iš ES šalių tarifai netaikomi. Importui iš ne ES šalių tarifai svyruoja nuo nulio iki 45 %, priklausomai nuo rūšies ir perdirbimo etapo.
- Ryžiai: Ne ES šalims taikomi nuo 0 iki 65 % ryžių importo tarifai, priklausomai nuo perdirbimo lygio.
- Vaisiai ir daržovės: Dėl Viduržemio jūros klimato Kipras importuoja vaisius ir daržoves, kad patenkintų paklausą, ypač ne sezono metu.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos): Ne ES importuojamiems produktams paprastai taikomi 10–16 % tarifai, nors pagal ES prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.
- Pomidorai, agurkai ir lapinės daržovės: muitai svyruoja nuo 8 % iki 14 %, o siekiant apsaugoti vietos ūkininkus, jie skiriasi sezoniškai.
- Cukrus ir saldikliai: Kipras importuoja didelius cukraus kiekius, kuriems taikoma ES tarifinių kvotų (TRQ) sistema.
- Rafinuotas cukrus: neviršijant kvotos, importui taikomi nuo 0 iki 20 % tarifai, o viršijus kvotą – iki 50 % tarifai.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Kipras importuoja didelį kiekį mėsos ir paukštienos, o tarifai yra sudaryti siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
- Jautiena ir kiauliena: importui iš ES šalių netaikomi muitai. Importui iš ne ES šalių taikomi 12–15 % tarifai, nors importui iš šalių, sudariusių lengvatinius prekybos susitarimus, taikomi mažesni tarifai.
- Paukštiena (vištiena ir kalakutiena): importui taikomas 12,9 % tarifas, o tam tikriems kiekiams pagal ES nepriklausančioms šalims nustatytas tarifines kvotas taikomi lengvatiniai tarifai.
- Pieno produktai: Pieno produktų, tokių kaip sūris, sviestas ir pieno milteliai, importas yra reguliuojamas siekiant paremti vietos gamybą.
- Pieno milteliai ir sūris: importui iš ne ES šalių taikomi 15–25 % tarifai, nors importui iš Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir kitų laisvosios prekybos šalių gali būti taikomi sumažinti tarifai.
1.3 Specialūs importo muitai
Siekdamas apsaugoti vietos žemės ūkį, Kipras gali taikyti antidempingo muitus arba apsaugos priemones tam tikriems žemės ūkio produktų importams. Pavyzdžiui, Kipras, kartu su likusia ES šalimi, nustatė antidempingo muitus paukštienai iš Brazilijos, kad paremtų ES paukštininkus.
2. Pramoninės prekės
Kipro pramonės sektorius apima gamybą, statybą ir energetiką, kurios labai priklauso nuo importuojamų pramoninių prekių, tokių kaip mašinos, įranga ir žaliavos. ES bendrasis muitų tarifas taikomas importui iš ne ES šalių, o prekėms iš ES ir laisvosios prekybos šalių partnerių taikomi bemuičiai arba sumažinti tarifai.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Kipras importuoja platų mašinų asortimentą, skirtą gamybos, statybos ir energetikos sektoriams.
- Statybinė technika (kranai, buldozeriai): Paprastai ne ES šalyse apmokestinama 0–2,5 % tarifu, ES valstybės narės gali prekiauti be muitų, o laisvosios prekybos partnerėms, tokioms kaip Japonija ir Pietų Korėja, taikomas lengvatinis režimas.
- Gamybos įranga: Importui iš ne ES šalių taikomi nuo nulio iki 5 % tarifai, o importui iš ES ir tokių šalių kaip Japonija pagal ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimą tarifai netaikomi.
- Elektros įranga: Kipro infrastruktūros projektams būtini elektros įrenginiai ir mašinos, pavyzdžiui, generatoriai ir transformatoriai.
- Generatoriai ir transformatoriai: Paprastai apmokestinami 2,5–5 % tarifu, nors importui iš laisvosios prekybos šalių partnerių taikomi sumažinti tarifai.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Kipras importuoja motorines transporto priemones ir automobilių dalis, o tarifai priklauso nuo transporto priemonės tipo ir kilmės šalies. ES 10 % tarifas motorinėms transporto priemonėms taikomas ne ES šalims, nors laisvosios prekybos partnerėms, tokioms kaip Pietų Korėja ir Japonija, galioja lengvatiniai tarifai.
- Keleivinės transporto priemonės: automobiliams iš ES šalių taikomi nuliniai tarifai.
- Ne ES pagamintos transporto priemonės: Paprastai apmokestinamos 10 % tarifu, nors importui iš Japonijos ir Pietų Korėjos pagal atitinkamus laisvosios prekybos susitarimus taikomi nuliniai arba sumažinti tarifai.
- Komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importui taikomas 10 % mokestis, o šalims, sudariusioms laisvosios prekybos susitarimus, taikomi lengvatiniai tarifai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: Transporto priemonių dalių, įskaitant variklius, padangas ir akumuliatorius, importui taikomas 4–10 % mokestis, o dalims iš laisvosios prekybos šalių taikomi mažesni arba nuliniai tarifai.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Siekiant apsaugoti ES pramonę, tam tikriems plieno gaminiams ir automobilių dalims iš Kinijos ir Indijos nustatyti antidempingo muitai, siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika.
3. Tekstilė ir drabužiai
Kipras importuoja didelį kiekį tekstilės gaminių ir drabužių, ypač iš Azijos. ES bendrasis muitų tarifas taikomas tekstilės gaminių importui iš ne ES šalių, o lengvatiniai prekybos susitarimai tam tikroms šalims numato sumažintus tarifus.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Kipras importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, savo tekstilės pramonei.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai importui iš ne ES taikomas 4–8 % mokestis, o importui iš ES ir laisvosios prekybos susitarimą sudarančių šalių, tokių kaip Turkija ir Pakistanas, tarifai netaikomi.
- Sintetiniai pluoštai: tarifai svyruoja nuo 6% iki 12%, priklausomai nuo kilmės šalies.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, o pirmenybė teikiama produktams iš šalių, sudariusių prekybos susitarimus.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 12–18 % tarifu, nors importui iš Vietnamo ir Bangladešo taikomi sumažinti tarifai pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS).
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: aukštesnės klasės drabužiams gali būti taikomi 18–20 % tarifai, nors importui iš Pietų Korėjos ir Japonijos pagal laisvosios prekybos susitarimus gali būti taikomi nuliniai tarifai.
- Avalynė: importuojamai avalynei taikomas 8–17 % mokestis, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Odiniai batai: Paprastai apmokestinami 17 % tarifu, nors pagal prekybos susitarimus importui iš tokių šalių kaip Vietnamas ir Pietų Korėja taikomi sumažinti tarifai.
3.3 Specialūs importo muitai
Siekdami apsaugoti vietos gamintojus, Kipras ir ES gali nustatyti antidempingo muitus tam tikriems tekstilės ir drabužių gaminiams, ypač iš Kinijos ir Indijos, jei šie gaminiai parduodami mažesne nei rinkos kaina.
4. Vartojimo prekės
Kipras importuoja įvairias vartojimo prekes, įskaitant elektroniką, buitinę techniką ir baldus. Šių produktų tarifai paprastai yra vidutiniai, o prekėms iš laisvosios prekybos šalių taikomi mažesni arba nuliniai tarifai.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Kipras importuoja didžiąją dalį buitinių prietaisų, tokių kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, iš ES šalių, Kinijos ir Pietų Korėjos.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai jiems taikomas 2,5–5 % mokestis, nors importas iš ES ir laisvosios prekybos šalių yra neapmokestinamas.
- Skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai: taikomi 5 % tarifai, o importui iš Pietų Korėjos pagal ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą taikomi sumažinti tarifai.
- Buitinė elektronika: Kipras importuoja elektroniką, pavyzdžiui, televizorius, išmaniuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius, o tarifai skiriasi priklausomai nuo kilmės šalies.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 5 % tarifu, nors importui iš Japonijos ir Pietų Korėjos pagal laisvosios prekybos susitarimus taikomi nuliniai tarifai.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: Paprastai apmokestinami nuo 0 iki 2,5 %, o importui iš ES ir laisvosios prekybos šalių taikomi lengvatiniai tarifai.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi nuo 4 % iki 10 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o pagal prekybos susitarimus importui iš Vietnamo ir Turkijos taikomi mažesni tarifai.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: importui iš ES nepriklausančių šalių taikomi 4–8 % tarifai.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomi 5–10 % mokesčiai, nors importui iš tokių šalių kaip Indija ir Pakistanas pagal GSP taikomi mažesni tarifai.
4.3 Specialūs importo muitai
ES taiko antidempingo muitus tam tikrų kategorijų baldams ir namų apstatymo reikmenims iš tokių šalių kaip Kinija, siekdama užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.
5. Energija ir naftos produktai
Kipras importuoja didelius kiekius energetikos produktų, ypač naftos ir gamtinių dujų, kad patenkintų savo energijos poreikius. Energijos importo tarifai paprastai yra maži, siekiant paremti energetinį saugumą ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Kipras importuoja naftos produktus, ypač iš Rusijos, Artimųjų Rytų ir kaimyninių šalių.
- Žalia nafta: Paprastai taikomi nuliniai tarifai, laikantis ES energetikos politikos.
- Benzinas ir dyzelinas: Paprastai apmokestinami 2,5–4 % tarifu, o pagal prekybos susitarimus importui iš Norvegijos ir Rusijos taikomi mažesni tarifai.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: rafinuoti produktai apmokestinami 3–5 % tarifu, nors importui iš kaimyninių šalių taikomi sumažinti tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Kipras, kaip ir likusi ES dalis, skatina atsinaujinančiosios energijos naudojimą taikydamas nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Kipras teikia pirmenybę prieigai prie įperkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti įperkamumą ir prieinamumą gyventojams.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, pagal ES bendrąjį tarifų režimą paprastai taikomi nuliniai tarifai. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 2–5 % tarifai, nors importui iš šalių, sudariusių laisvosios prekybos sutartis, taikomi sumažinti tarifai.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 2 % iki 5 %), priklausomai nuo produkto būtinybės ir kilmės šalies.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialūs muitai nelengvatinėms šalims
Kipras, laikydamasis ES reikalavimų, taiko antidempingo ir kompensacinius muitus tam tikriems importuojamiems produktams iš nelengvatinių šalių. Šie muitai apsaugo ES pramonę nuo nesąžiningos prekybos praktikos, tokios kaip dempingas ar subsidijos. Pavyzdžiui, plieno gaminiams ir tekstilės gaminiams iš tokių šalių kaip Kinija ir Indija dažnai taikomos tokios priemonės.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS): Būdamas ES dalimi, Kipras gali be muito įvežti daugumą prekių, kuriomis prekiaujama ES viduje. Be to, Kipras naudojasi sumažintais arba nuliniais tarifais prekėms, kuriomis prekiaujama su tokiomis šalimis kaip Japonija, Pietų Korėja, Kanada ir Vietnamas pagal ES LPS.
- Bendroji lengvatų sistema (BLS): Pagal BLS Kiprui taikomi sumažinti tarifai tam tikroms prekėms, importuojamoms iš besivystančių šalių, tokių kaip Indija, Pakistanas ir Bangladešas.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Kipro Respublika
- Sostinė: Nikosija
- Didžiausi miestai:
- Nikosija (sostinė ir didžiausias miestas)
- Limasolis
- Larnaka
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 28 000 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 1,2 mln. (2023 m. skaičiavimai)
- Oficialios kalbos: graikų, turkų
- Valiuta: euras (EUR)
- Vieta: Kipras yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje, į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos.
Kipro geografija
Kipras yra salų valstybė rytinėje Viduržemio jūros dalyje, užimanti 9 251 kvadratinio kilometro plotą. Šalis garsėja savo strategine vieta, įvairiais kraštovaizdžiais ir turtinga istorija.
- Pakrantė: Kipro pakrantė tęsiasi daugiau nei 648 kilometrus, joje yra smėlio paplūdimių, uolėtų krantų ir populiarių turistinių vietų.
- Kalnai: Centrinėje ir pietvakarinėje salos dalyje dominuoja Troodo kalnai, o aukščiausia viršūnė – Olimpo kalnas, siekiantis 1952 metrus.
- Klimatas: Kipre vyrauja Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir švelnios, lietingos žiemos.
Kipro ekonomika
Kipro ekonomika maža, bet labai išsivysčiusi, labai priklausoma nuo paslaugų, prekybos ir turizmo. Šalies ekonomikai būdingas stiprus finansinių paslaugų sektorius, auganti laivybos pramonė ir didelis dėmesys turizmui, ypač Viduržemio jūros pakrantėje.
1. Turizmas
Turizmas yra vienas svarbiausių Kipro ekonomikos sektorių, labai prisidedantis prie BVP ir užimtumo. Turtingas salos kultūros paveldas, gražūs paplūdimiai ir šiltas Viduržemio jūros klimatas kasmet pritraukia milijonus turistų.
2. Laivyba ir jūrų paslaugos
Kipras yra vienas iš pirmaujančių pasaulio jūrų centrų, turintis didelį laivų registrą ir klestintį jūrų paslaugų sektorių. Kipro laivybos pramonė labai prisideda prie nacionalinės ekonomikos, siūlydama tokias paslaugas kaip laivų valdymas ir jūrų draudimas.
3. Finansinės paslaugos
Finansinių paslaugų sektorius, įskaitant bankininkystę, draudimą ir investicijų valdymą, yra labai svarbi Kipro ekonomikos dalis. Šalis įsitvirtino kaip regioninis finansų centras, ypač įmonėms, norinčioms veikti ES ir Viduržemio jūros regione.
4. Energija
Kipras ieško galimybių energetikos sektoriuje, ypač rytinėje Viduržemio jūros dalyje esančiuose jūriniuose gamtinių dujų telkiniuose. Energetikos infrastruktūros plėtra ir gamtinių dujų atsargų žvalgyba turi didelį potencialą būsimam ekonomikos augimui.
5. Žemės ūkis
Nors žemės ūkis vaidina mažesnį vaidmenį bendroje ekonomikoje, jis išlieka svarbus kaimo vietovėms. Svarbiausi pasėliai yra bulvės, citrusiniai vaisiai, vynuogės ir alyvuogės. Žemės ūkio sektorių remia ES subsidijos pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).