Kroatija, Europos Sąjungos (ES) narė nuo 2013 m., importuodama prekes iš ne Europos Sąjungos šalių, vadovaujasi ES bendruoju muitų tarifu (BMT). Šis bendras tarifų režimas užtikrina, kad visos ES valstybės narės, įskaitant Kroatiją, taikytų vienodus importo muitus produktams, kurių kilmės šalis nėra ES šalis. Būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, Kroatijos muitų politika yra suderinta su tarptautinėmis prekybos taisyklėmis. Dėl atviros Kroatijos prekybos politikos ES viduje, produktams iš ES valstybių narių paprastai netaikomi muitai, o produktams iš ne ES šalių taikomi standartiniai tarifai, nurodyti ES tarifų sąrašuose. Kroatija taip pat naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais su daugeliu ne ES šalių, pagal kuriuos sumažinami arba panaikinami tarifai konkrečioms prekėms.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Kroatijoje
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis yra svarbus sektorius Kroatijoje, nors šalis priklauso nuo importo, kad patenkintų įvairių žemės ūkio produktų vidaus paklausą. ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) daro įtaką žemės ūkio produktų tarifų struktūrai, kai produktams iš ES taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai. Importui iš ne ES šalių taikomi tarifai, priklausantys nuo produkto rūšies ir taikomų prekybos susitarimų.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Kroatija importuoja grūdus, tokius kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, kad papildytų vietinę produkciją.
- Kviečiai: ES paprastai apmokestinami nuliniu tarifu. Ne ES šalims taikomas ES bendrasis muitų tarifas, kurio tarifai svyruoja nuo 10 % iki 25 %.
- Ryžiai: Iš ne ES šalių importuojamiems ryžiams taikomi 5–65 % tarifai, priklausomai nuo veislės ir perdirbimo lygio.
- Vaisiai ir daržovės: Kroatija importuoja platų vaisių ir daržovių asortimentą, kad patenkintų paklausą, ypač ne sezono metu.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos): Ne ES importuojamoms prekėms taikomi tarifai svyruoja nuo 5 % iki 16 %, priklausomai nuo kilmės šalies. Lengvatiniai susitarimai su Viduržemio jūros regiono šalimis, tokiomis kaip Marokas, sumažina šiuos tarifus.
- Pomidorai ir lapinės daržovės: Paprastai apmokestinami 8–14 % tarifu, taikant sezoninius koregavimus, siekiant apsaugoti vietos ūkininkus derliaus nuėmimo metu.
- Cukrus ir saldikliai: Kroatija importuoja cukrų daugiausia siekdama papildyti vietinę produkciją. Cukraus importui taikomos tarifinės kvotos (TRQ), kurios leidžia tam tikrą kiekį įvežti sumažintais tarifais, o viršijant kvotą taikomi didesni muitai.
- Rafinuotas cukrus: neviršijant kvotos, importui taikomi nuliniai tarifai, o viršijus kvotą – 50 % tarifai.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Kroatija importuoja įvairių rūšių mėsą ir paukštieną, kad patenkintų vietos paklausą, o tarifai priklauso nuo mėsos rūšies ir prekybos susitarimų.
- Jautiena ir kiauliena: ES jautienai ir kiaulienai taikomi nuliniai tarifai. Importui iš ne ES šalių taikomi 12–15 % tarifai, nors šalims, sudariusioms prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Kanadai (pagal CETA), gali būti taikomi lengvatiniai tarifai.
- Paukštiena: Ne ES importuojamai paukštienai taikomas 12,9 % mokestis, o tam tikriems kiekiams pagal tarifines kvotas taikomi mažesni tarifai.
- Pieno produktai: Kroatija importuoja pieno produktus, tokius kaip sūris, pieno milteliai ir sviestas, o tarifai yra sukurti siekiant apsaugoti vietos pieno gamintojus.
- Pieno milteliai ir sūris: importui iš ne ES šalių taikomi 15–20 % tarifai, nors importui iš laisvosios prekybos šalių, tokių kaip Naujoji Zelandija, gali būti taikomi sumažinti tarifai.
1.3 Specialūs importo muitai
Siekdama apsaugoti vietos žemės ūkį, Kroatija gali taikyti apsaugos priemones arba antidempingo muitus tam tikriems žemės ūkio produktų importams. Pavyzdžiui, antidempingo muitai buvo nustatyti paukštienos produktams iš Brazilijos, siekiant apsaugoti ES paukštininkystės ūkininkus nuo nesąžiningos kainos importo.
2. Pramoninės prekės
Kroatijos pramonės sektorius, įskaitant gamybą, statybą ir energijos gamybą, labai priklauso nuo pramoninių prekių importo. ES Bendrasis muitų tarifas taikomas daugumai pramoninių prekių, importuojamų iš ne ES šalių, o pagal konkrečius prekybos susitarimus galimi tarifų mažinimai.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Kroatija importuoja didelį kiekį mašinų ir įrangos savo gamybos ir statybos sektoriams. Pagal ES reglamentus daugumai importuojamų mašinų taikomi maži arba nuliniai tarifai.
- Statybinė technika (ekskavatoriai, buldozeriai): Paprastai apmokestinama 0–2,5 % tarifu, ES valstybės narės gali prekiauti be muitų, o laisvosios prekybos partnerėms, tokioms kaip Pietų Korėja, taikomas lengvatinis režimas.
- Gamybos įranga: Paprastai taikomi 0–5 % tarifai, o importui iš laisvosios prekybos partnerių, tokių kaip Japonija, pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą tarifai netaikomi.
- Elektros įranga: Elektros mašinos ir įranga yra labai svarbios Kroatijos infrastruktūros plėtrai.
- Generatoriai ir transformatoriai: Paprastai importui iš ne ES taikomas 2–5 % mokestis, nors laisvosios prekybos šalys dažnai taiko nulinius tarifus.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Kroatija importuoja didelę dalį savo motorinių transporto priemonių ir automobilių dalių, ypač iš Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos. Transporto priemonių tarifų struktūra atspindi ES apsaugą vietos automobilių gamintojams, kartu sudarydama palankesnes sąlygas prekybai su pagrindiniais partneriais.
- Keleivinės transporto priemonės: Importo muitai automobiliams skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir jos kilmės šalies.
- ES pagamintos transporto priemonės: be muito.
- Ne ES pagamintos transporto priemonės: Paprastai apmokestinamos 10 % tarifu, nors importui iš Pietų Korėjos (pagal ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą) ir Japonijos (pagal ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimą) taikomi sumažinti tarifai arba nuliniai tarifai.
- Komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importui taikomas 10 % mokestis, o šalims, sudariusioms prekybos susitarimus, taikomi lengvatiniai tarifai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: transporto priemonių dalims, įskaitant variklius, padangas ir akumuliatorius, paprastai taikomas 4–10 % mokestis, nors dalys iš laisvosios prekybos šalių partnerių, tokių kaip Turkija, gali būti importuojamos be muito.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
ES taiko antidempingo muitus tam tikrų kategorijų pramonės prekėms, įskaitant plieną ir automobilių komponentus iš tokių šalių kaip Kinija ir Indija, siekdama apsaugoti vietos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.
3. Tekstilė ir drabužiai
Kroatija importuoja didelius kiekius tekstilės gaminių ir drabužių, ypač iš Azijos šalių, tokių kaip Kinija, Bangladešas ir Vietnamas. Tekstilės gaminių tarifų struktūra atspindi ES pastangas apsaugoti vietos tekstilės gamintojus ir kartu užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie įperkamų drabužių.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Kroatija importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, kad paremtų vietos tekstilės gamybą.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai importui iš ne ES taikomas 4–8 % tarifas, o importui iš laisvosios prekybos susitarimo partnerių netaikomi jokie tarifai.
- Sintetiniai pluoštai: tarifai svyruoja nuo 6% iki 12%, priklausomai nuo medžiagos rūšies ir kilmės.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, o pirmenybė teikiama produktams iš šalių, sudariusių prekybos susitarimus.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 12–18 % tarifu, nors importui iš Vietnamo ir Bangladešo taikomi sumažinti tarifai pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS).
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: aukštesnės klasės drabužiams taikomi 18–20 % tarifai, nors importui iš tokių šalių kaip Pietų Korėja ir Japonija pagal laisvosios prekybos susitarimus gali būti taikomi nuliniai tarifai.
- Avalynė: importuojamai avalynei taikomas 8–17 % mokestis, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Odiniai batai: Paprastai apmokestinami 17 % tarifu, nors laisvosios prekybos susitarimai sumažina šiuos tarifus importui iš tokių šalių kaip Pietų Korėja ir Vietnamas.
3.3 Specialūs importo muitai
ES taiko antidempingo muitus tam tikroms tekstilės ir avalynės kategorijoms iš tokių šalių kaip Kinija ir Vietnamas, siekdama apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos. Šie muitai gali gerokai padidinti importo kainą.
4. Vartojimo prekės
Kroatija importuoja įvairias vartojimo prekes, įskaitant elektroniką, buitinę techniką ir baldus, kad patenkintų vidaus paklausą. Šių prekių tarifai paprastai yra vidutiniai, o produktams iš laisvosios prekybos šalių taikomi mažesni arba nuliniai tarifai.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Kroatija importuoja didžiąją dalį didelių buitinių prietaisų, tokių kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, iš tokių šalių kaip Vokietija, Kinija ir Pietų Korėja.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai jiems taikomas 2,5–5 % mokestis, nors importui iš ES ir laisvosios prekybos šalių taikomas bemuitis įvežimas.
- Skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai: taikomi 5 % tarifai, o importui iš Pietų Korėjos pagal laisvosios prekybos susitarimą taikomi sumažinti tarifai.
- Buitinė elektronika: Kroatijoje elektronikos prekės, tokios kaip televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, yra būtinos importo prekės, o tarifai paprastai yra maži.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 5 % tarifu, nors importui iš Japonijos ir Pietų Korėjos pagal laisvosios prekybos susitarimus taikomi nuliniai tarifai.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: Paprastai apmokestinami nuo 0 % iki 2,5 %, ypač importui iš ES ir laisvosios prekybos šalių.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi nuo 4 % iki 10 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o pagal konkrečius prekybos susitarimus importui iš Turkijos ir Vietnamo taikomi lengvatiniai tarifai.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: taikomi 4–8 % tarifai, priklausomai nuo kilmės šalies.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomi 5–10 % mokesčiai, o pagal GSP sistemą importui iš tokių šalių kaip Indija ir Pakistanas taikomi lengvatiniai tarifai.
4.3 Specialūs importo muitai
Kroatija, vadovaudamasi ES gairėmis, taiko antidempingo muitus tam tikrų kategorijų baldams ir apstatymo reikmenims iš tokių šalių kaip Kinija ir Vietnamas, siekdama apsaugoti vietos gamintojus.
5. Energija ir naftos produktai
Kroatija importuoja didelius kiekius energetikos produktų, ypač naftos ir gamtinių dujų, kad patenkintų savo energijos poreikius. Energijos importo tarifai paprastai yra maži, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir kartu remti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Kroatija importuoja naftos produktus iš įvairių šalių, įskaitant Rusiją ir Artimųjų Rytų šalis.
- Žalia nafta: Paprastai taikomi nuliniai tarifai, laikantis ES energetinio saugumo politikos.
- Benzinas ir dyzelinas: Paprastai apmokestinami 2,5–4 % tarifu, o pagal prekybos susitarimus importui iš Norvegijos ir Rusijos taikomi mažesni tarifai.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: rafinuoti produktai apmokestinami 3–5 % tarifu, nors pagal ES energetikos susitarimus su kaimyninėmis šalimis taikomi mažesni tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdama skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą, Kroatija taiko nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms, kaip numatyta ES žaliosios energijos politikoje.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Kroatija teikia pirmenybę prieigai prie įperkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti įperkamumą ir prieinamumą gyventojams.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, pagal ES bendrąjį tarifų režimą paprastai taikomi nuliniai tarifai. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 2–5 % tarifai, nors importui iš šalių, sudariusių laisvosios prekybos sutartis, taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 2 % iki 5 %), priklausomai nuo produkto poreikio ir kilmės šalies.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialūs muitai nelengvatinėms šalims
Kroatija vadovaujasi ES antidempingo ir kompensacinių muitų taikymu tam tikriems importuojamiems produktams iš šalių, kurios nesudarė lengvatinių prekybos susitarimų. Šie muitai nustatomi siekiant užkirsti kelią produktų pardavimui mažesne nei rinkos verte arba su nesąžiningomis subsidijomis. Pavyzdžiui, tokios priemonės dažnai taikomos plieno gaminiams ir tekstilės gaminiams iš Kinijos ir Indijos.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS): Būdama ES nare, Kroatija gali be muito įvežti daugumą prekių, kuriomis prekiaujama ES viduje. Be to, Kroatijai taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai prekėms, kuriomis pagal ES LPS prekiaujama su tokiomis šalimis kaip Japonija, Pietų Korėja, Kanada ir Vietnamas.
- Bendroji lengvatų sistema (BLS): Pagal BLS Kroatijai taikomi sumažinti tarifai tam tikriems importuojamiems produktams iš besivystančių šalių, tokių kaip Indija, Pakistanas ir Bangladešas.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Kroatijos Respublika
- Sostinė: Zagrebas
- Didžiausi miestai:
- Zagrebas (sostinė ir didžiausias miestas)
- Padalintas
- Rijeka
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 16 000 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 4 milijonai (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: kroatų
- Valiuta: euras (EUR) (oficialia valiuta paskelbtas 2023 m., anksčiau – Kroatijos kuna)
- Vieta: Kroatija yra Pietryčių Europoje, ribojasi su Slovėnija, Vengrija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, o vakaruose ją skalauja Adrijos jūra.
Kroatijos geografija
Kroatija yra geografiškai įvairi šalis, apimanti pakrantės regionus palei Adrijos jūrą, lygumas šiaurėje ir kalnuotus regionus centrinėje šalies dalyje. Kroatijos plotas yra 56 594 kvadratiniai kilometrai, o jos pakrantėje yra daugiau nei 1000 salų.
- Pakrantė: Kroatijos pakrantė palei Adrijos jūrą yra viena gražiausių ir raižytų pakrančių Europoje, todėl turizmas labai prisideda prie šalies ekonomikos.
- Kalnai: Dinarų Alpės driekiasi centrine šalies dalimi, o aukščiausia viršūnė yra Dinaros kalnas.
- Upės: Svarbiausios upės yra Sava, Drava ir Dunojus, kurios yra svarbios žemės ūkiui, transportui ir energetikai.
Kroatijos ekonomika
Kroatijos ekonomika yra įvairi, joje didelį indėlį daro tokie sektoriai kaip turizmas, gamyba, žemės ūkis ir energetika. Būdama Europos Sąjungos nare, Kroatija naudojasi tvirtais prekybos ryšiais su ES, taip pat turi prieigą prie bendrosios rinkos. Nuo euro įvedimo 2023 m. Kroatijos ekonominiai sandoriai tapo stabilesni.
1. Turizmas
Turizmas yra vienas svarbiausių Kroatijos ekonomikos sektorių, sudarantis didelę BVP ir užimtumo dalį. Šalies Adrijos jūros pakrantė ir istoriniai miestai, tokie kaip Dubrovnikas ir Splitas, kasmet pritraukia milijonus turistų, ypač vasaros mėnesiais.
2. Gamyba
Gamybos sektorius yra gyvybiškai svarbus Kroatijos ekonomikai, jame veikia tokios pramonės šakos kaip laivų statyba, automobilių dalys, chemijos ir tekstilės pramonė. Kroatijos gamintojai naudojasi prieiga prie ES bendrosios rinkos, o tai padidina eksporto galimybes.
3. Žemės ūkis
Žemės ūkis yra svarbus sektorius, ypač kaimo vietovėse, kuriame auginami pagrindiniai pasėliai, įskaitant kviečius, kukurūzus, cukrinius runkelius ir vyną. Šalies žemės ūkio sektorių remia ES subsidijos ir investicijos pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
4. Energija
Energetikos sektorius yra augimo sritis, o Kroatija daugiausia dėmesio skiria atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tokiems kaip vėjo ir saulės energija. Šalis taip pat importuoja gamtines dujas ir naftą, kad patenkintų vidaus paklausą, palaipsniui pereidama prie švaresnių energijos šaltinių.