Komorų Sąjunga – maža salų valstybė, esanti prie pietrytinės Afrikos pakrantės Indijos vandenyne. Jos besivystanti ekonomika labai priklauso nuo importo, kad patenkintų vidaus poreikius. Būdami Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos (COMESA) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nariu, Komorai laikosi tarptautinių prekybos taisyklių ir taiko importuojamoms prekėms tarifus, kad apsaugotų vietos pramonę ir kartu palengvintų prieigą prie būtiniausių produktų už prieinamą kainą. Komorų muitų tarifų režimas sukurtas siekiant subalansuoti besikuriančių vietos pramonės šakų apsaugą ir užsienio prekių poreikį. Šalis taiko skirtingus tarifus produktams pagal tokias kategorijas kaip žemės ūkio produktai, pramonės prekės, vartojimo prekės ir energetikos produktai. Be to, Komorai naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais su tam tikromis šalimis ir regionais, dėl kurių kai kuriems importuojamiems produktams gali būti taikomi sumažinti arba visai netaikomi tarifai.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Komoruose
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis Komoruose vaidina itin svarbų vaidmenį, nes suteikia darbo vietų didelei daliai gyventojų. Tačiau dėl mažo dydžio ir ribotos dirbamos žemės šalis labai priklauso nuo importuojamų žemės ūkio produktų. Vyriausybė taiko nedidelius tarifus, kad apsaugotų vietos žemės ūkį ir kartu užtikrintų aprūpinimą maistu, importuodama įperkamą produkciją.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Komorai importuoja didžiąją dalį savo javų ir grūdų, tokių kaip ryžiai, kviečiai ir kukurūzai, nes vietinės produkcijos nepakanka gyventojų poreikiams patenkinti.
- Ryžiai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o mažesni tarifai taikomi importui iš šalių, su kuriomis Komorai yra sudarę lengvatinius prekybos susitarimus, pavyzdžiui, COMESA šalių.
- Kviečiai ir kukurūzai: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, nors importui iš COMESA valstybių narių gali būti taikomi nuliniai tarifai.
- Vaisiai ir daržovės: Dėl ribotos vietinės gamybos Komorai importuoja įvairių vaisių ir daržovių.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos): Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu.
- Lapinės daržovės ir šakninės daržovės: taikomi nuo 5 % iki 15 % tarifai, priklausomai nuo sezono ir kilmės šalies.
- Cukrus ir saldikliai: Komorai importuoja didelius cukraus kiekius, kad patenkintų vidaus paklausą.
- Rafinuotas cukrus: Paprastai apmokestinamas 20 % tarifu, nors importui iš COMESA valstybių narių taikomi lengvatiniai tarifai.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Komoruose gyvulininkystė yra ribota, todėl mėsos ir paukštienos produktai importuojami. Tarifai nustatomi siekiant subalansuoti vietos gyvulių augintojų apsaugą ir poreikį importuoti įperkamus produktus.
- Jautiena ir aviena: Paprastai apmokestinami 15–20 % tarifu.
- Paukštiena (vištiena ir kalakutiena): Importui paprastai taikomas 15 % mokestis, o importui iš COMESA valstybių narių taikomi mažesni tarifai.
- Pieno produktai: Šalis importuoja didžiąją dalį pieno produktų, įskaitant pieno miltelius, sviestą ir sūrį.
- Pieno milteliai: Paprastai apmokestinami 5 % tarifu, o importui iš regioninių prekybos partnerių taikomi mažesni arba nuliniai tarifai.
- Sūris ir sviestas: Taikomi 10–15 % tarifai, o importui iš COMESA šalių taikomos lengvatinės normos.
1.3 Specialūs importo muitai
Komorai taiko specialius importo muitus tam tikriems žemės ūkio produktams iš nelengvatinių šalių, ypač kai manoma, kad importas kelia grėsmę vietos pramonei. Pavyzdžiui, antidempingo muitai buvo nustatyti tam tikriems paukštienos produktams iš šalių, nepriklausančių COMESA, siekiant apsaugoti vietos paukštininkystės ūkininkus nuo nesąžiningos konkurencijos.
2. Pramoninės prekės
Pramoninės prekės, įskaitant mašinas, įrangą ir statybines medžiagas, yra būtinos Komorų infrastruktūros ir pramonės plėtrai. Kadangi šalis turi ribotą pramonės bazę, didžiąją dalį savo pramonės prekių ji importuoja. Tarifai yra nustatyti taip, kad skatintų investicijas į infrastruktūrą ir kartu apsaugotų besikuriančią vietos pramonę.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Komorai importuoja platų pramoninių mašinų asortimentą, kad paremtų savo statybos, žemės ūkio ir energetikos sektorius.
- Statybinė technika (ekskavatoriai, buldozeriai): Paprastai apmokestinama nuo 0 % iki 5 %, siekiant skatinti infrastruktūros plėtrą.
- Gamybos įranga: Tarifai paprastai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, o importui iš COMESA šalių taikomi mažesni tarifai.
- Elektros įranga: Elektros mašinos ir įranga yra labai svarbios energijos gamybos ir infrastruktūros projektams Komoruose.
- Generatoriai ir transformatoriai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o importas iš COMESA valstybių narių gali būti neapmokestinamas.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Komorai importuoja didžiąją dalį motorinių transporto priemonių ir automobilių dalių. Vyriausybė taiko tarifus šiam importui, siekdama apsaugoti vietos verslą ir skatinti naudoti aplinkai nekenksmingas transporto priemones.
- Keleivinės transporto priemonės: Keleivinių transporto priemonių importo muitai skiriasi priklausomai nuo variklio dydžio ir poveikio aplinkai.
- Mažos keleivinės transporto priemonės (iki 1500 cm³): Paprastai apmokestinamos 10–15 % tarifu.
- Prabangūs automobiliai ir visureigiai: gali būti taikomi didesni – 20–25 % – tarifai.
- Komercinės transporto priemonės: sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importas yra būtinas šalies logistikos ir transporto tinklui.
- Sunkvežimiai ir autobusai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA valstybių narių taikomi lengvatiniai tarifai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: Transporto priemonių dalių, tokių kaip padangos, akumuliatoriai ir varikliai, importui taikomas 5–10 % mokestis, o mažesni tarifai taikomi dalims, kurios yra būtinos viešajam transportui ar pramoniniam naudojimui.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Komorai taiko apsaugos muitus tam tikroms pramonės prekėms iš nelengvatinių šalių, siekdami apsaugoti savo vidaus pramonę. Pavyzdžiui, apsaugos priemonės gali būti taikomos plieno ir cemento gaminiams iš ne COMESA šalių, siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
3. Tekstilė ir drabužiai
Tekstilės ir drabužių importas atlieka svarbų vaidmenį tenkinant Komorų gyventojų poreikius, nes vietos tekstilės gamyba yra ribota. Tekstilės gaminių tarifų struktūra sukurta taip, kad būtų užtikrinta įperkama prieiga prie drabužių, kartu apsaugant vietos tekstilės pramonę.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Komorai importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, kad paremtų vietinę drabužių gamybą.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai apmokestinamos 5–10 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomi sumažinti tarifai.
- Sintetiniai pluoštai: tarifai svyruoja nuo 10% iki 15%, priklausomai nuo kilmės.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, o importui iš regioninių prekybos partnerių taikomi mažesni tarifai.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomas be muito mokestis.
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: aukštesnės klasės drabužiams gali būti taikomi 15–20 % tarifai, nors pagal konkrečius prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.
- Avalynė: Importuojamai avalynei taikomas 10–15 % mokestis, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies, o importui iš COMESA šalių taikomi mažesni tarifai.
3.3 Specialūs importo muitai
Komorai taiko antidempingo muitus tam tikriems tekstilės ir drabužių gaminiams iš šalių, nepriklausančių COMESA regionui, kai nustatoma, kad importas kenkia vietos pramonei. Pavyzdžiui, antidempingo priemonės gali būti taikomos pigiems tekstilės gaminiams iš Azijos, siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
4. Vartojimo prekės
Komorai importuoja įvairias vartojimo prekes, įskaitant elektroniką, namų apyvokos daiktus ir baldus, kad patenkintų vidaus paklausą. Šių produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies ir kilmės šalies, o importui iš COMESA šalių taikomi lengvatiniai tarifai.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Komorai importuoja daugumą didelių buitinių prietaisų, tokių kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomas be muito mokestis.
- Skalbimo mašinoms ir oro kondicionieriams taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo kilmės šalies.
- Vartotojų elektronika: Komoruose elektronikos prekės, tokios kaip televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, yra būtinos importo prekės, o tarifai paprastai yra nedideli, siekiant apsaugoti vietos mažmenininkus, kartu išlaikant prieinamas kainas.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, nors importui iš COMESA šalių taikomas bemuitis įvežimas.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: Paprastai apmokestinami nuo 0 % iki 5 %, o importui iš regioninių prekybos partnerių taikomi lengvatiniai tarifai.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 10–15 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės šalies.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, o importui iš COMESA šalių taikomi sumažinti tarifai.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: taikomi 10 % tarifai.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomi 10–15 % mokesčiai, o importui iš COMESA šalių taikomi lengvatiniai tarifai.
4.3 Specialūs importo muitai
Komorai gali taikyti apsaugos priemones tam tikroms vartojimo prekėms, pavyzdžiui, baldams ir elektronikai, iš nelengvatinių šalių, kai nustatoma, kad importas kenkia vietos gamintojams.
5. Energija ir naftos produktai
Komorų energijos poreikiai, ypač naftos produktai ir su energetika susijusi įranga, labai priklauso nuo importo. Vyriausybė taiko tarifus šiam importui, kad užtikrintų įperkamumą ir kartu remtų vietos energetikos infrastruktūros projektus.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Komorai importuoja naftos produktus, ypač iš Artimųjų Rytų ir kaimyninių Afrikos šalių.
- Žalia nafta: Paprastai taikomi nuliniai tarifai.
- Benzinas ir dyzelinas: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu, priklausomai nuo šaltinio ir numatyto naudojimo.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: rafinuoti produktai apmokestinami 10–15 % tarifu, nors importui iš COMESA šalių taikomi sumažinti tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdami skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą, Komorai taiko nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms, taip skatindami investicijas į žaliosios energijos infrastruktūrą.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Komorų prioritetas – užtikrinti prieigą prie įperkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti jų įperkamumą ir prieinamumą.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, paprastai taikomi nuliniai tarifai, siekiant užtikrinti gyventojų įperkamumą. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 5 % tarifai, o importui iš COMESA valstybių narių taikomi sumažintos normos.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 5 % iki 10 %), priklausomai nuo produkto būtinybės ir kilmės šalies.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialūs muitai nepreferencinėms šalims
Komorai taiko antidempingo ir kompensacinius muitus tam tikriems importuojamiems produktams iš nelengvatinių šalių, kai nustatoma, kad produktai yra dempingo kaina arba nesąžiningai subsidijuojami. Pavyzdžiui, Komorai gali nustatyti papildomus muitus plieno gaminiams ar tekstilės gaminiams iš Kinijos ar Indijos, kad apsaugotų vietos pramonę.
7.2 Preferencinės prekybos sutartys
- COMESA: Komorams taikoma bemuitė prieiga prie daugelio prekių, kuriomis prekiaujama Rytų ir Pietų Afrikos bendrojoje rinkoje (COMESA), o tai skatina regioninę ekonominę integraciją.
- Bendroji lengvatų sistema (BLS): Pagal BLS Komorai gali importuoti tam tikrus produktus iš besivystančių šalių taikydami sumažintus arba nulinius tarifus.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Komorų Sąjunga
- Sostinė: Moronis
- Didžiausi miestai:
- Moronis (sostinė ir didžiausias miestas)
- Mutsamudu (antras pagal dydį miestas Anžuano saloje)
- Fomboni (didžiausias miestas Mohéli saloje)
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 1 600 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 870 000 (2023 m. sąmata)
- Oficialios kalbos: komorų, prancūzų, arabų
- Valiuta: Komorų frankas (KMF)
- Vieta: Komorai yra salų valstybė Indijos vandenyne, esanti tarp Madagaskaro ir Mozambiko rytinės pakrantės, netoli šiaurinio Mozambiko kanalo galo.
Komorų geografija
Komorų Sąjunga yra nedidelis salynas, susidedantis iš keturių pagrindinių salų – Didžiojo Komoro (Ngazidžos), Anžuano (Nzvanio), Mohelio (Mvalio) ir Majoto (į kurią pretenduoja Komorai, bet administruoja Prancūzija). Salos yra vulkaninės kilmės, jų kraštovaizdis įvairus – nuo kalnuotų vietovių iki pakrantės paplūdimių.
- Klimatas: tropinis klimatas, kuriam būdinga šilta temperatūra ir sezoniniai musoniniai lietūs. Šalyje nuo lapkričio iki balandžio mėnesio būna lietingasis sezonas, salas retkarčiais užklumpa ciklonai.
- Vulkanai: Ryškiausias geografinis darinys yra Kartalos kalnas, aktyvus ugnikalnis Grande Comore saloje, kuris yra vienas didžiausių aktyvių ugnikalnių pasaulyje.
Komorų ekonomika
Komorų ekonomika maža ir trapi, labai priklausoma nuo žemės ūkio, pinigų perlaidų ir užsienio pagalbos. Šalis susiduria su dideliais iššūkiais infrastruktūros plėtros, energijos tiekimo ir maisto saugumo srityse, tačiau ji turi potencialo žemės ūkio ir turizmo srityse.
1. Žemės ūkis
Žemės ūkis yra Komorų ekonomikos pagrindas, jame dirba apie 70 % gyventojų. Šalis yra pagrindinė vanilės, gvazdikėlių ir ilang-ilang, kurie yra pagrindinės eksporto prekės, gamintoja. Tačiau žemės ūkio sektorių riboja ribotas dirbamos žemės plotas ir priklausomybė nuo importuojamų pagrindinių maisto produktų, tokių kaip ryžiai.
2. Žvejyba ir jūros gėrybės
Žvejyba vaidina svarbų vaidmenį vietos ekonomikoje, aprūpindama maistu ir pragyvenimo šaltiniais daugelį Komorų gyventojų. Vandenys aplink Komorus yra turtingi žuvų, o šalis eksportuoja jūros gėrybes, ypač į Europos rinkas.
3. Pinigų perlaidos
Komorų diasporos, ypač Prancūzijos, perlaidos vaidina itin svarbų vaidmenį ekonomikoje, sudarydamos didelę šalies BVP dalį ir padėdamos mažinti skurdą.
4. Turizmas
Turizmas yra sparčiai augantis sektorius, turintis didelį potencialą, atsižvelgiant į gražius šalies paplūdimius, koralinius rifus ir didelę biologinę įvairovę. Tačiau turizmo pramonė yra neišsivysčiusi dėl infrastruktūros trūkumo ir politinio nestabilumo.
5. Energija
Komorų energetikos sektorius yra neišvystytas, dauguma gyventojų neturi patikimo elektros energijos tiekimo. Vyriausybė ieško atsinaujinančiosios energijos, ypač saulės ir vėjo energijos, galimybių, kad patenkintų augančią paklausą.