Kinija, antra pagal dydį pasaulio ekonomika, įsitvirtino kaip pasaulinė prekybos jėga. Jos muitų tarifų režimas yra labai struktūrizuotas ir atspindi tiek protekcionistinę politiką tam tikroms pramonės šakoms, tiek įsipareigojimą liberalizuoti tarptautinę prekybą. Kinija veikia pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) gaires, tačiau ji taip pat taiko savo muitų tarifų sistemą, kuri skiriasi priklausomai nuo produktų kategorijų, kilmės šalies ir lengvatinių prekybos susitarimų. Turėdama didžiausią pasaulio gyventojų skaičių ir sparčiai augančią vidurinę klasę, Kinija yra pagrindinė žaliavų, pramonės prekių, vartojimo prekių ir žemės ūkio produktų importuotoja. Kinijos plataus masto laisvosios prekybos susitarimai (LPS) su tokiomis šalimis kaip ASEAN, Naujoji Zelandija, Australija, Čilė ir kitos siūlo sumažintus arba nulinius tarifus daugeliui importuojamų prekių. Be to, Kinija taiko specialius importo muitus, tokius kaip antidempingo ir kompensaciniai muitai, siekdama apsaugoti vietos pramonę.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Kinijoje
1. Žemės ūkio produktai
Kinija turi didelį ir įvairų žemės ūkio sektorių, tačiau ji vis dar priklauso nuo tam tikrų produktų, tokių kaip sojų pupelės, grūdai ir mėsa, importo, kad patenkintų vidaus paklausą. Kinija taiko įvairius tarifus ir tarifines kvotas (TRQ), kad reguliuotų žemės ūkio produktų importą, o mažesnius tarifus taiko importui iš šalių, su kuriomis ji yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Grūdai ir javai: Kinija yra pagrindinė grūdų ir javų, įskaitant kviečius, ryžius ir kukurūzus, importuotoja. Šiems produktams taikomos tarifinės kvotos, leidžiančios importuoti tam tikrą kiekį mažais arba nuliniais tarifais, o viršijant kvotą taikomi didesni tarifai.
- Kviečiai: Neviršijant tarifinės kvotos, importui taikomas 1 % tarifas; viršijus kvotą, importui taikomas 65 % tarifas.
- Ryžiai: Panašiai kaip kviečiai, ryžių importui pagal tarifinę kvotą taikomas 1 % tarifas, o viršijus kvotą – 65 % tarifas.
- Kukurūzai: Kukurūzų importui pagal kvotą taikomas 1% tarifas, o viršijus kvotą, apmokestinamas 65%.
- Vaisiai ir daržovės: Kinija importuoja platų vaisių ir daržovių asortimentą, o tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies ir kilmės šalies.
- Bananai ir citrusiniai vaisiai: Paprastai apmokestinami 10–12 % tarifu, o pagal laisvosios prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.
- Lapinės daržovės ir šakninės daržovės: taikomi 10–13 % tarifai, priklausomai nuo sezono ir kilmės.
- Cukrus ir saldikliai: Kinija importuoja rafinuotą cukrų pagal tarifinių kvotų sistemą, panašią į grūdus.
- Rafinuotas cukrus: Kvotos ribose importuojamam cukrui taikomas 15 % tarifas, o virškvotiniam importui – 50 % tarifas.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Kinija yra pagrindinė mėsos produktų, ypač kiaulienos, jautienos ir paukštienos, importuotoja. Mėsos produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo kilmės šalies, o šalims, sudariusioms laisvosios prekybos susitarimus, taikomi mažesni tarifai.
- Kiauliena: Importui paprastai taikomas 8 % mokestis, nors importui iš Čilės ir Naujosios Zelandijos taikomas bemuitis įvežimas.
- Jautiena: Tarifai svyruoja nuo 12 % iki 20 %, o mažesni tarifai taikomi tokioms šalims kaip Australija pagal jų laisvosios prekybos susitarimą.
- Paukštiena: Paprastai apmokestinama 10 % tarifu, o pagal konkrečius prekybos susitarimus importui iš Tailando ir Brazilijos taikomi sumažinti tarifai.
- Pieno produktai: Kinija importuoja įvairius pieno produktus, tokius kaip pieno milteliai, sviestas ir sūris, kad patenkintų vidaus paklausą.
- Pieno milteliai: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, nors importui iš Naujosios Zelandijos ir Australijos pagal laisvosios prekybos susitarimus netaikomi jokie tarifai.
- Sūris ir sviestas: taikomi 12 % tarifai, o pagal laisvosios prekybos susitarimus su Australija ir Naująja Zelandija tarifai sumažinti arba nuliniai.
1.3 Specialūs importo muitai
Kinija taiko antidempingo muitus tam tikriems žemės ūkio produktams, siekdama apsaugoti vietos ūkininkus. Pavyzdžiui, antidempingo muitai paukštienai iš Brazilijos buvo įvesti siekiant užkirsti kelią mažomis kainomis importuojamiems produktams, kurie nuskurdintų vietos gamintojų kainas.
2. Pramoninės prekės
Kinija importuoja platų pramoninių prekių asortimentą, įskaitant mašinas, įrangą ir žaliavas, kad paremtų klestinčius statybų, gamybos ir technologijų sektorius. Pramoninių prekių tarifai paprastai yra maži, ypač šalims, kurios yra pasirašiusios laisvosios prekybos susitarimus su Kinija.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Kinija importuoja didelius kiekius pramoninių mašinų, kad paremtų savo gamybos sektorių. Daugumai mašinų importo taikomi maži tarifai, ypač šalims, sudariusioms prekybos susitarimus.
- Statybinė technika (kranai, buldozeriai): Paprastai apmokestinama 3–5 % tarifu, o importui iš ASEAN šalių, Naujosios Zelandijos ir Australijos taikomas bemuitis įvežimas.
- Gamybos įranga: Tarifai svyruoja nuo 0 % iki 5 %, o importui iš šalių, su kuriomis yra sudarytos laisvosios prekybos sutartys, tarifai yra mažesni arba nuliniai.
- Elektros įranga: Elektros mašinos ir įranga, pavyzdžiui, generatoriai ir pramoninė elektronika, yra labai svarbios Kinijos infrastruktūros projektams ir technologijų sektoriui.
- Generatoriai ir transformatoriai: Paprastai apmokestinami 2–6 % tarifu, o laisvosios prekybos šalims, tokioms kaip Japonija ir Pietų Korėja, taikomi mažesni tarifai.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Kinija importuoja didelę dalį savo motorinių transporto priemonių ir automobilių komponentų, ypač prabangius automobilius ir elektromobilius. Transporto priemonių tarifų struktūra sukurta siekiant apsaugoti vietos automobilių gamintojus ir kartu palengvinti prekybą su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.
- Keleivinės transporto priemonės: Lengvųjų automobilių importo muitai skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir kilmės šalies.
- Prabangios transporto priemonės: Paprastai apmokestinamos 15 % tarifu, nors transporto priemonėms iš Vokietijos ir Japonijos gali būti taikomi lengvatiniai tarifai pagal konkrečius prekybos susitarimus.
- Elektromobiliai (EV): Kinija siūlo sumažintus elektromobilių importo tarifus, siekdama skatinti žaliųjų technologijų diegimą, o kai kuriems elektromobiliams taikomi tarifai siekia nuo 0 % iki 5 %.
- Komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importui taikomas 8–15 % mokestis, o laisvosios prekybos susitarimą pasirašiusioms šalims taikomi mažesni tarifai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: Transporto priemonių dalių, įskaitant variklius, padangas ir akumuliatorius, importui paprastai taikomas 6–10 % mokestis, nors pagal laisvosios prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Kinija nustatė antidempingo muitus tam tikroms plieno ir automobilių dalių kategorijoms iš tokių šalių kaip Japonija ir Pietų Korėja, siekdama apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos. Šie muitai taikomi papildomai prie bendrųjų tarifų.
3. Tekstilė ir drabužiai
Kinija yra pasaulinė tekstilės gamybos lyderė, tačiau vis dar importuoja didelius kiekius tekstilės gaminių ir drabužių, ypač aukštos klasės audinių ir firminių drabužių. Tekstilės gaminių tarifų struktūra atspindi Kinijos pastangas subalansuoti vartotojų paklausą su vietos tekstilės gamintojų apsauga.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Kinija importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, kad paremtų savo tekstilės ir drabužių pramonę.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai apmokestinamos 1–6 % tarifu, o importui iš ASEAN šalių, Naujosios Zelandijos ir Australijos pagal laisvosios prekybos susitarimus taikomas be muito mokestis.
- Sintetiniai pluoštai: Tarifai svyruoja nuo 3 % iki 6 %, priklausomai nuo kilmės šalies ir konkrečių prekybos susitarimų.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, nors Kinija taiko lengvatinius tarifus importui iš laisvosios prekybos šalių.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu, tačiau importui iš Vietnamo, Indonezijos ir Bangladešo taikomi mažesni tarifai arba netaikomas muitas.
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: aukštesnės klasės drabužiams taikomi 12–25 % tarifai, nors pagal konkrečius prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.
- Avalynė: Importuojamai avalynei taikomas 12–25 % mokestis, o pagal laisvosios prekybos susitarimus importuojamai avalynei iš ASEAN šalių, Japonijos ir Pietų Korėjos taikomi mažesni tarifai.
3.3 Specialūs importo muitai
Kinija nustatė antidempingo muitus tam tikroms tekstilės ir avalynės kategorijoms iš tokių šalių kaip Vietnamas ir Indonezija, siekdama apsaugoti savo vidaus tekstilės pramonę nuo pigių importo prekių.
4. Vartojimo prekės
Kinija importuoja platų vartojimo prekių asortimentą, įskaitant elektroniką, buitinę techniką ir prabangos prekes. Šių produktų tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto tipo ir kilmės šalies, o daugeliui prekių taikomi sumažinti tarifai dėl Kinijos laisvosios prekybos susitarimų.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Kinija importuoja daugumą didelių buitinių prietaisų, tokių kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, iš tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija. Dėl prekybos susitarimų tarifai paprastai yra maži.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu, o importui iš ASEAN šalių ir Pietų Korėjos taikomas be muito mokestis.
- Skalbimo mašinoms ir oro kondicionieriams taikomi 5–8 % tarifai, priklausomai nuo kilmės šalies.
- Vartotojų elektronika: Elektronika, pavyzdžiui, televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, yra būtini importo produktai Kinijoje, o dėl prekybos susitarimų tarifai paprastai yra maži.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 8 % tarifu, nors importui iš Pietų Korėjos ir Japonijos dažnai taikomas bemuitis įvežimas.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: Paprastai apmokestinami nuo 0 % iki 5 %, ypač importui iš Pietų Korėjos, Japonijos ir ASEAN šalių.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 10–15 % tarifai, o importui iš Naujosios Zelandijos, Australijos ir ASEAN šalių taikomas bemuitis įvežimas.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 12–15 % tarifu, o laisvosios prekybos šalims taikomi mažesni tarifai.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: taikomi 8–12 % tarifai, priklausomai nuo prekybos susitarimo.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro elementai paprastai taikomi 10–15 % mokesčiai, nors importui iš laisvosios prekybos šalių dažnai taikomi mažesni tarifai arba netaikomas muitas.
4.3 Specialūs importo muitai
Kinija įvedė antidempingo muitus tam tikroms baldų kategorijoms iš Vietnamo ir Malaizijos, siekdama apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos.
5. Energija ir naftos produktai
Kinija labai priklauso nuo importo energijos poreikiams tenkinti, ypač naftos produktų ir su energetika susijusios įrangos. Šių produktų importo tarifai paprastai yra maži, siekiant paremti augantį šalies energetikos sektorių ir infrastruktūros plėtrą.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Kinija importuoja naftos produktus, ypač iš Artimųjų Rytų, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Šių produktų tarifai paprastai yra maži, siekiant išlaikyti prieinamas degalų kainas.
- Žalia nafta: Paprastai taikomi nuliniai tarifai.
- Benzinas ir dyzelinas: Paprastai apmokestinami 1–6 % tarifu, priklausomai nuo šaltinio.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: rafinuoti produktai paprastai apmokestinami 5 % tarifu, nors pagal prekybos susitarimus su Rusija ir Kazachstanu taikomi lengvatiniai tarifai.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Kinija yra pasaulinė atsinaujinančiosios energijos lyderė ir, siekdama paremti šį sektorių, taiko nulinius tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangos, tokios kaip saulės baterijos ir vėjo turbinos, importui.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Kinija teikia pirmenybę prieigai prie įperkamos sveikatos priežiūros, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti įperkamumą ir prieinamumą gyventojams.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Pagal Kinijos bendrąjį tarifų režimą būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, paprastai taikomi nuliniai tarifai. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 5 % tarifai, o importui iš tokių laisvosios prekybos šalių kaip Šveicarija ir Vokietija taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, tokiems kaip diagnostikos įrankiai, chirurginiai instrumentai ir ligoninių lovos, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 3 % iki 5 %), priklausomai nuo produkto būtinybės ir kilmės šalies.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialūs muitai ne laisvosios prekybos šalims
Kinija taiko antidempingo ir kompensacinius muitus tam tikriems importuojamiems produktams iš šalių, kurios, kaip nustatyta, vykdo dempingo politiką arba teikia nesąžiningas subsidijas. Pavyzdžiui, Kinija nustatė antidempingo muitus plieno gaminiams iš Japonijos ir Pietų Korėjos, siekdama apsaugoti savo vidaus plieno pramonę.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- Kinijos ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimas (CAFTA): suteikia galimybę be muito įvežti daugumą prekių, kuriomis prekiaujama tarp Kinijos ir ASEAN šalių.
- Kinijos ir Australijos laisvosios prekybos susitarimas (ChAFTA): siūlo sumažintus arba nulinius tarifus prekėms, kuriomis prekiaujama tarp Kinijos ir Australijos, ypač žemės ūkio ir pramonės produktams.
- Kinijos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimas (NZCFTA): Sumažina arba panaikina tarifus įvairiems produktams, kuriais prekiaujama tarp Kinijos ir Naujosios Zelandijos, ypač pieno produktams ir medienai.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Kinijos Liaudies Respublika
- Sostinė: Pekinas
- Didžiausi miestai:
- Pekinas (sostinė ir politinis centras)
- Šanchajus (didžiausias miestas ir finansų centras)
- Čongčingas (sparčiai augantis miestas vakarų Kinijoje)
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 12 500 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 1,4 milijardo (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: standartinė kinų (mandarinų)
- Valiuta: Kinijos juanis (CNY arba RMB)
- Vieta: Kinija yra Rytų Azijoje, ribojasi su 14 šalių, įskaitant Rusiją, Indiją, Mongoliją, Kazachstaną ir Korėjos pusiasalį.
Kinijos geografija
Kinija yra trečia pagal dydį šalis pasaulyje pagal sausumos plotą, užimanti maždaug 9,6 milijono kvadratinių kilometrų. Jos geografija labai įvairi – nuo plačių dykumų ir kalnų iki derlingų lygumų ir didelių upių sistemų.
- Kalnai: Himalajai sudaro pietvakarinę Kinijos sieną, įskaitant Everesto kalną, aukščiausią pasaulio viršūnę.
- Dykumos: Gobio dykuma driekiasi per šiaurinę Kiniją, o Taklamakano dykuma – šiaurės vakaruose.
- Upės: Svarbiausios upės yra Jangdzės upė, Geltonoji upė ir Perlo upė, kurios yra gyvybiškai svarbios žemės ūkiui, transportui ir hidroenergetikai.
Kinijos ekonomika
Per pastaruosius kelis dešimtmečius Kinijos ekonomika sparčiai augo ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Ji tapo pasauliniu gamybos, prekybos ir technologinių inovacijų centru, prie kurio reikšmingą indėlį daro paslaugų, žemės ūkio ir pramonės sektoriai.
1. Gamyba ir pramonė
Kinija yra didžiausia pasaulyje gamintoja, gaminanti platų prekių asortimentą – nuo elektronikos ir mašinų iki tekstilės ir automobilių. Jos gamybos sektorius sudaro didelę šalies BVP dalį, ir ji išlieka pagrindine pramonės prekių eksportuotoja.
2. Žemės ūkis
Žemės ūkis išlieka gyvybiškai svarbiu Kinijos ekonomikos sektoriumi, kuriame auginami pagrindiniai pasėliai, įskaitant ryžius, kviečius, kukurūzus ir sojų pupeles. Šalis taip pat yra pirmaujanti vaisių, daržovių, kiaulienos ir žuvies gamintoja, nors vis dar importuoja didelius kiekius tam tikrų žemės ūkio produktų, kad patenkintų vidaus paklausą.
3. Technologijos ir inovacijos
Kinija tapo pasauline technologijų ir inovacijų lydere, ypač tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, atsinaujinanti energija, telekomunikacijos ir elektroninė prekyba. Tokios Kinijos bendrovės kaip „Huawei“, „Tencent“ ir „Alibaba“ tapo pasaulinėmis technologijų gigantėmis.
4. Energija
Kinija yra didžiausia energijos vartotoja pasaulyje, daug investuojanti tiek į iškastinį kurą, tiek į atsinaujinančiąją energiją. Ji yra pirmaujanti saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių transporto priemonių gamintoja, taip pat pagrindinė naftos ir gamtinių dujų importuotoja.