Brazilijos importo muitai

Brazilija, didžiausia Pietų Amerikos šalis, turi vieną iš įvairiapusiškiausių ir sudėtingiausių ekonomikų pasaulyje. Nors ji yra pagrindinė žaliavų, tokių kaip žemės ūkio produktai, nafta ir mineralai, eksportuotoja, ji taip pat importuoja įvairias prekes, kad patenkintų augančios vartotojų rinkos ir pramonės sektoriaus poreikius. Brazilijos muitų tarifų sistema skirta reguliuoti importuojamų prekių srautus, apsaugoti vietos pramonę ir remti ekonomikos augimą. Muitų tarifai Brazilijoje labai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies, jo klasifikacijos ir kilmės šalies. Be to, Brazilija yra Pietų bendrosios rinkos (MERCOSUR) narė – regioninio prekybos bloko, leidžiančio taikyti lengvatinius tarifus tarp šalių narių.

Brazilijos importo muitai


Importuojamų produktų tarifų kategorijos

Brazilija importuojamus produktus klasifikuoja į įvairias kategorijas, kiekvienai iš jų taikomi konkretūs tarifai. Brazilijos muitų tarifų sąrašas sudarytas pagal „Mercosur“ bendrą nomenklatūrą (ŠNM), kuri pagrįsta Suderinta sistema (HS). Toliau pateikiama išsami pagrindinių prekių kategorijų ir atitinkamų tarifų, taikomų joms importuojant į Braziliją, apžvalga.

1. Žemės ūkio produktai

Brazilija yra pasaulinė žemės ūkio jėga, tačiau ji vis dar importuoja įvairius žemės ūkio produktus, kad patenkintų vidaus paklausą, ypač tuos, kurie nėra plačiai gaminami vietoje. Žemės ūkio produktų tarifai yra skirti apsaugoti vietos ūkininkus ir kartu užtikrinti būtiniausių prekių prieinamumą.

1.1 Pagrindinių žemės ūkio produktų tarifai

  • Vaisiai ir daržovės:
    • Švieži vaisiai (pvz., obuoliai, kriaušės, vynuogės): 10–14 %
    • Daržovės (pvz., svogūnai, morkos, pomidorai): 10–16 %
    • Šaldyti vaisiai ir daržovės: 14%
    • Džiovinti vaisiai: 10–12 %
  • Grūdai ir javai:
    • Kviečiai: 10%
    • Ryžiai: 10–12 %
    • Kukurūzai: 10%
    • Miežiai: 10%
  • Mėsa ir paukštiena:
    • Jautiena: 10%
    • Kiauliena: 10–16 %
    • Paukštiena (vištiena, kalakutiena): 10–16 %
    • Perdirbta mėsa (dešrelės, šoninė): 18%
  • Pieno produktai:
    • Pienas: 14%
    • Sūris: 16%
    • Sviestas: 14%
  • Valgomieji aliejai:
    • Saulėgrąžų aliejus: 10–12 %
    • Palmių aliejus: 12%
    • Alyvuogių aliejus: 10%
  • Kiti žemės ūkio produktai:
    • Cukrus: 16%
    • Kava ir arbata: 10–12 %

1.2 Specialūs žemės ūkio produktų importo muitai

  • MERCOSUR valstybės narės: Brazilija yra Pietų bendrosios rinkos (MERCOSUR), kuriai priklauso Argentina, Paragvajus ir Urugvajus, dalis. Iš kitų MERCOSUR šalių importuojamiems žemės ūkio produktams paprastai taikomi sumažinti tarifai arba jie netaikomi. Pavyzdžiui, grūdai, mėsa ir pieno produktai iš šių šalių dažnai įvežami į Braziliją be papildomų muitų.
  • Ne MERCOSUR šalys: Žemės ūkio produktų importui iš ne MERCOSUR šalių, tokių kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ar Europos Sąjunga, taikomi standartiniai tarifai. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi didesni muitai, siekiant apsaugoti Brazilijos vidaus žemės ūkio produkciją, ypač jautriems produktams, pavyzdžiui, mėsai ir pieno produktams.

2. Pramoninės prekės

Brazilijos pramonės sektorius priklauso nuo mašinų, įrangos ir žaliavų importo, kad palaikytų savo gamybos, statybos ir energetikos pramonę. Vyriausybė nustato vidutinius arba aukštus pramonės prekių tarifus, siekdama skatinti vidaus gamybą ir kartu užtikrinti prieigą prie būtiniausių importuojamų prekių.

2.1 Mašinos ir įranga

  • Sunkioji technika (pvz., kranai, buldozeriai, ekskavatoriai): 14–16 %
  • Pramoninė įranga:
    • Gamybos mašinos (pvz., tekstilės mašinos, maisto perdirbimo įranga): 10–14 %
    • Statybinė įranga: 12–16 %
    • Su energija susijusi įranga (generatoriai, turbinos): 12–14 %
  • Elektros įranga:
    • Elektros varikliai: 14–16 %
    • Transformatoriai: 12–14 %
    • Kabeliai ir laidai: 10–14 %

2.2 Automobiliai ir automobilių dalys

Brazilija importuoja nemažą kiekį transporto priemonių ir automobilių dalių, kad patenkintų vidaus paklausą. Automobiliams ir automobilių dalims taikomi tarifai yra skirti subalansuoti vietos pramonės apsaugą ir prieigos prie būtinų produktų užtikrinimą.

  • Keleivinės transporto priemonės:
    • Naujos transporto priemonės: 35 % (didžiausias Pasaulio prekybos organizacijos leidžiamas tarifas automobiliams)
    • Naudotos transporto priemonės: Naudotų transporto priemonių importas paprastai draudžiamas, išskyrus klasikinius ar senovinius automobilius, kuriems taikomi dideli tarifai.
  • Komercinės transporto priemonės:
    • Sunkvežimiai ir autobusai: 16–18 %
  • Automobilių dalys:
    • Varikliai ir transmisijos komponentai: 18 %
    • Padangos ir stabdžių sistemos: 16–18 %
    • Transporto priemonių elektronika (pvz., apšvietimas, garso sistemos): 14–16 %

2.3 Specialūs pramoninių prekių importo muitai

  • MERCOSUR išimtys: Iš MERCOSUR valstybių narių importuojamoms pramoninėms prekėms taikomi sumažinti tarifai arba visiškas atleidimas nuo jų. Pavyzdžiui, mašinų ir transporto priemonių dalims iš Argentinos ir Urugvajaus dažnai taikomi mažesni tarifai, todėl regioninė prekyba MERCOSUR šalyse tampa konkurencingesnė.
  • Ne MERCOSUR šalys: Pramoninių prekių importui iš ne MERCOSUR šalių, įskaitant Kiniją, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Europos Sąjungą, taikomi standartiniai tarifai. Tačiau Brazilija yra sudariusi prekybos susitarimus su tam tikromis šalimis, kad sumažintų tarifus konkretiems pramonės produktams.

3. Buitinė elektronika ir buitinė technika

Brazilija importuoja didžiąją dalį plataus vartojimo elektronikos ir buitinės technikos iš tokių šalių kaip Kinija, Pietų Korėja, Japonija ir Jungtinės Valstijos. Šiems produktams paprastai taikomi dideli tarifai, siekiant apsaugoti šalies elektronikos gamybos pramonę.

3.1 Vartotojų elektronika

  • Išmanieji telefonai: 12–16 %
  • Nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai: 16–18 %
  • Televizoriai: 16–20 %
  • Garso įranga (garsiakalbiai, garso sistemos): 18–20 %
  • Fotoaparatai ir fotografijos įranga: 16–18 %

3.2 Buitiniai prietaisai

  • Šaldytuvai: 16–18 %
  • Skalbimo mašinos: 18–20 %
  • Mikrobangų krosnelės: 16–18 %
  • Oro kondicionieriai: 16–20 %
  • Indaplovės: 16–18 %

3.3 Specialūs elektronikos ir prietaisų importo muitai

  • MERCOSUR lengvatos: Iš MERCOSUR valstybių narių importuojamai plataus vartojimo elektronikai ir prietaisams taikomi sumažinti tarifai. Pavyzdžiui, Argentinoje arba Urugvajuje pagaminti televizoriai ir šaldytuvai gali būti įvežami į Braziliją su mažesniais muitais, o tai skatina regioninę prekybą vartojimo prekėmis.
  • Azijos ir JAV importas: Daugumai plataus vartojimo elektronikos ir buitinės technikos, importuojamosios iš Azijos šalių, tokių kaip Kinija, Pietų Korėja ir Japonija, arba iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taikomi standartiniai tarifai. Tačiau Brazilija yra sudariusi prekybos susitarimus su kai kuriomis šalimis, kurie sumažina tarifus konkretiems produktams.

4. Tekstilė, drabužiai ir avalynė

Brazilija turi didelę tekstilės ir drabužių pramonę, tačiau importuoja platų produktų asortimentą, kad patenkintų vidaus paklausą, ypač aukštos klasės mados ir specializuotos tekstilės gaminių. Šiame sektoriuje tarifai paprastai yra dideli, siekiant apsaugoti vietos gamintojus nuo tarptautinės konkurencijos.

4.1 Drabužiai ir apranga

  • Standartiniai drabužiai (pvz., marškinėliai, džinsai, kostiumai): 35%
  • Prabangių ir dizainerių prekių ženklai: 35–40 %
  • Sportinė apranga ir sportinė apranga: 30–35 %

4.2 Avalynė

  • Standartinė avalynė: 35%
  • Prabangi avalynė: 35–40 %
  • Sportiniai bateliai ir sportinė avalynė: 30–35 %

4.3 Žaliaviniai tekstilės gaminiai ir audiniai

  • Medvilnė: 8–10 %
  • Vilna: 8–10 %
  • Sintetiniai pluoštai: 10–14 %

4.4 Specialūs tekstilės gaminių importo muitai

  • MERCOSUR prekyba: Iš kitų MERCOSUR šalių importuojamiems tekstilės gaminiams, drabužiams ir avalynei taikomi sumažinti tarifai. Pavyzdžiui, medvilniniams audiniams ar drabužiams iš Argentinos ar Paragvajaus gali būti taikomi mažesni tarifai nei iš ne narių šalių, taip skatinant regioninę gamybą ir prekybą.
  • Prabangos prekių importas iš Europos: Iš Europos šalių, tokių kaip Italija ar Prancūzija, importuojamiems aukštos klasės mados produktams, prabangiems drabužiams ir dizainerių avalynei taikomi didžiausi tarifai, paprastai 35–40 %. Šie didesni tarifai skirti apsaugoti Brazilijos vidaus tekstilės ir mados pramonę, kartu suteikiant prieigą prie prabangos prekių.

5. Vaistai ir medicinos įranga

Brazilija importuoja didelę dalį savo vaistų ir medicinos įrangos, kad paremtų savo sveikatos priežiūros sistemą. Šiems produktams paprastai taikomi mažesni tarifai, siekiant užtikrinti prieigą prie būtiniausių vaistų ir įrangos.

5.1 Farmacijos produktai

  • Vaistai (generiniai ir firminiai): 0–14 % (priklausomai nuo vaisto rūšies)
  • Vakcinos: 0 % (atleidžiamos nuo mokesčių, siekiant paremti visuomenės sveikatos iniciatyvas)
  • Maisto papildai ir vitaminai: 10–14 %

5.2 Medicinos įranga

  • Diagnostinė įranga (pvz., rentgeno aparatai, MRT aparatai): 0–14 %
  • Chirurginiai instrumentai: 14%
  • Ligoninių lovos ir stebėjimo įranga: 10–14 %

5.3 Specialūs medicinos produktų importo muitai

  • MERCOSUR sveikatos priežiūros prekių importas: Iš MERCOSUR valstybių narių importuojami vaistai ir medicinos įranga dažnai yra be muitų, todėl regione sudaromos sąlygos gauti įperkamų sveikatos priežiūros produktų.
  • Ne MERCOSUR šalys: Vaistų ir medicinos įrangos importui iš ne MERCOSUR šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Kiniją, paprastai taikomi standartiniai tarifai, tačiau pagal tam tikrus prekybos susitarimus taikomi lengvatiniai tarifai.

6. Alkoholis, tabakas ir prabangos prekės

Brazilija taiko didelius tarifus alkoholiui, tabakui ir prabangos prekėms, siekdama reguliuoti vartojimą ir gauti pajamų. Be tarifų, šiems produktams taikomi akcizo mokesčiai ir kiti mokesčiai.

6.1 Alkoholiniai gėrimai

  • Alus: 20–25 %
  • Vynas: 18–20 %
  • Spiritiniai gėrimai (viskis, degtinė, romas): 30–35 %
  • Nealkoholiniai gėrimai: 10–16 %

6.2 Tabako gaminiai

  • Cigaretės: 30–35 %
  • Cigarai: 35%
  • Kiti tabako gaminiai (pvz., pypkių tabakas): 35 %

6.3 Prabangos prekės

  • Laikrodžiai ir papuošalai: 35–40 %
  • Dizainerių rankinės ir aksesuarai: 35–40 %
  • Aukštos klasės elektronika: 30–35 %

6.4 Specialūs prabangos prekių importo muitai

  • Europos importas: Prabangos prekėms, įskaitant prabangius laikrodžius, papuošalus ir dizainerių rankines, importuojamoms iš Europos, ypač iš Italijos ir Prancūzijos, taikomi dideli 35–40 % tarifai. Šie tarifai skirti prabangos prekių vartojimui reguliuoti ir kartu generuoti vyriausybės pajamas.
  • Akcizų mokesčiai: Be tarifų, Brazilija taiko akcizus alkoholiui, tabakui ir tam tikroms prabangos prekėms, siekdama dar labiau kontroliuoti jų vartojimą ir padidinti pajamas viešosioms paslaugoms.

Faktai apie Braziliją

  • Oficialus pavadinimas: Brazilijos Federacinė Respublika
  • Sostinė: Brazilija
  • Trys didžiausi miestai:
    • San Paulas
    • Rio de Žaneiras
    • Brasilija
  • Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 7 000 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
  • Gyventojų skaičius: apie 216 milijonų (2023 m. skaičiavimai)
  • Oficiali kalba: portugalų
  • Valiuta: Brazilijos realas (BRL)
  • Vieta: Brazilija yra Pietų Amerikoje, ribojasi su Argentina, Paragvajumi, Urugvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana. Tai didžiausia Pietų Amerikos šalis ir penkta pagal dydį pasaulyje pagal plotą.

Brazilijos geografija

Brazilija yra geografiškai įvairi šalis, turinti didžiulius atogrąžų miškus, kalnus, upes ir pakrantės lygumas. Jos topografija varijuoja nuo Amazonės baseino šiaurėje iki Brazilijos aukštumų centriniuose ir pietrytiniuose regionuose. Plati Brazilijos pakrantė driekiasi palei Atlanto vandenyną, suteikdama prieigą prie daugybės uostų ir paplūdimių, kurie palaiko klestinčią turizmo pramonę.

  • Amazonės atogrąžų miškai: Amazonės atogrąžų miškai, esantys šiaurinėje Brazilijos dalyje, yra didžiausias atogrąžų miškas pasaulyje ir užima daugiau nei 60 % šalies teritorijos. Regione gausu biologinės įvairovės, jis atlieka lemiamą vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą.
  • Brazilijos aukštumos: Brazilijos aukštumos apima pietinius ir centrinius šalies regionus, o jų aukštis virš jūros lygio svyruoja nuo 500 iki 3000 metrų. Šiai vietovei būdingos banguojančios kalvos, kalnai ir plynaukštės.
  • Pagrindinės upės: Amazonės upė, antra pagal ilgį upė pasaulyje, teka per šiaurinę Braziliją, o San Francisko upė yra gyvybiškai svarbus vandens kelias žemės ūkiui ir energijos gamybai šiaurės rytuose.
  • Klimatas: Brazilijos klimatas labai įvairus dėl jos dydžio. Šiauriniame Amazonės regione vyrauja atogrąžų miškų klimatas, o centriniame ir pietiniame regionuose – vidutinio ir tropinio klimato ypatumai. Pakrančių regionams būdingas tropinis vandenyno klimatas, todėl jie idealiai tinka turizmui.

Brazilijos ekonomika ir pagrindinės pramonės šakos

Brazilijos ekonomika yra didžiausia Lotynų Amerikoje ir viena iš įvairiapusiškiausių pasaulyje. Šalis turi gerai išvystytą žemės ūkio sektorių, tvirtą pramonės bazę ir augantį paslaugų sektorių. Tačiau Brazilija susiduria su tokiais iššūkiais kaip pajamų nelygybė ir politinis nestabilumas, kurie daro įtaką bendram jos ekonomikos vystymuisi.

1. Žemės ūkis

  • Brazilija yra viena iš pirmaujančių žemės ūkio produktų, ypač sojų pupelių, cukranendrių, kavos ir jautienos, gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Žemės ūkio sektorius yra svarbus šalies ekonomikos veiksnys, įdarbinantis milijonus žmonių ir generuojantis dideles eksporto pajamas.
  • Eksportas: Sojų pupelės, kava, jautiena, cukrus ir paukštiena yra vieni iš pagrindinių Brazilijos žemės ūkio eksporto prekių. Šalis tiekia didelę dalį pasaulinių maisto poreikių, ypač Kinijai ir Europos Sąjungai.

2. Kasyba ir gamtos ištekliai

  • Brazilija turtinga gamtos išteklių, įskaitant geležies rūdą, auksą ir boksitą. Kasybos sektorius vaidina labai svarbų vaidmenį Brazilijos ekonomikoje, tiekdamas žaliavas vietos pramonei ir generuodamas eksporto pajamas. Brazilija yra antra pagal dydį geležies rūdos gamintoja pasaulyje, o kasyba yra pagrindinė pramonės šaka tokiose valstijose kaip Minas Žeraisas ir Para.
  • Eksportas: Geležies rūda, auksas ir kiti mineralai yra pagrindinės eksporto prekės, ypač į Kiniją, kuri yra didžiausia Brazilijos prekybos partnerė.

3. Gamyba

  • Brazilijoje yra didelis ir įvairus gamybos sektorius, gaminantis automobilius, mašinas, elektroniką, chemines medžiagas ir tekstilę. Šalies gamybos bazė yra sutelkta pietiniuose ir pietrytiniuose regionuose, ypač San Paule, Rio de Žaneire ir Minas Žeraise.
  • Pagrindinės pramonės šakos: automobilių pramonė yra viena didžiausių Brazilijoje, o šalyje gamyklas valdo dideli tarptautiniai automobilių gamintojai. Kitos svarbios pramonės šakos yra chemijos, tekstilės ir elektronikos gamyba.

4. Energija

  • Brazilija yra pasaulinė atsinaujinančiosios energijos lyderė, ypač hidroenergijos ir etanolio gamybos srityse. Šalis pagamina daugiau nei 60 % elektros energijos hidroelektrinėse ir yra pagrindinė biokuro, ypač iš cukranendrių gaminamo etanolio, gamintoja.
  • Nafta ir dujos: Brazilija taip pat yra reikšminga naftos gamintoja, turinti didžiulius naftos rezervus jūroje, ypač Atlanto vandenyno priešdruskiniuose sluoksniuose. Valstybinė naftos bendrovė „Petrobras“ atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant ir eksportuojant Brazilijos naftos ir dujų išteklius.

5. Paslaugos ir turizmas

  • Paslaugų sektorius yra didžiausia Brazilijos ekonomikos dalis, sudaranti daugiau nei 60 % BVP. Pagrindinės paslaugų pramonės šakos apima finansus, mažmeninę prekybą ir telekomunikacijas. Turizmas taip pat yra gyvybiškai svarbi pramonės šaka, į kurią milijonai lankytojų atvyksta dėl jos paplūdimių, Amazonės atogrąžų miškų ir gyvybingų miestų, tokių kaip Rio de Žaneiras ir Salvadoras.
  • Turizmas: Brazilija garsėja savo gamtos grožiu, kultūros objektais ir visame pasaulyje žinomais renginiais, tokiais kaip karnavalas. Turizmo pramonė labai prisideda prie užimtumo ir užsienio valiutos pajamų.