Austrija, Vidurio Europos šalis ir Europos Sąjungos (ES) narė, importui reguliuoti vadovaujasi ES bendruoju muitų tarifu (BMT). Ši vieninga tarifų sistema taikoma vienodai visose ES valstybėse narėse, įskaitant Austriją, ir nustato importo muitus produktams iš ne ES šalių. Austrijos tarifų režimas siekia subalansuoti vietos pramonės apsaugą ir tarptautinės prekybos teikiamą naudą, užtikrinant, kad prekės vartotojams būtų prieinamos konkurencingomis kainomis, kartu remiant pagrindinius šalies ekonomikos sektorius, tokius kaip gamyba, žemės ūkis ir aukštųjų technologijų pramonė. Austrija taip pat naudojasi įvairiais lengvatiniais prekybos susitarimais, kurie sumažina arba panaikina importo iš konkrečių šalių ar regionų tarifus.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Austrijoje
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis yra svarbus Austrijos sektorius, nors šalis importuoja daugelį žemės ūkio produktų, kad patenkintų vidaus paklausą. Būdama ES dalimi, Austrija įgyvendina Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuri daro įtaką žemės ūkio produktų importo tarifams, dažnai siūlydama ES ūkininkams apsaugą importo muitais ir kvotomis.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Kviečių, kukurūzų, ryžių ir kitų grūdų importo tarifai skiriasi priklausomai nuo rinkos sąlygų ir vidaus produkcijos ES.
- Kviečiai, kukurūzai ir miežiai: Paprastai jiems taikomi 0–10 % tarifai, priklausomai nuo prekybos susitarimų ir rinkos poreikių.
- Ryžiai: Importuojamiems ryžiams gali būti taikomi iki 65 EUR/t muitai, nors pagal konkrečius prekybos susitarimus gali būti taikomi lengvatiniai tarifai.
- Vaisiai ir daržovės: Austrija importuoja didelę dalį savo vaisių ir daržovių, o tarifai skiriasi priklausomai nuo vidaus gamybos sezoniškumo.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai): Paprastai jiems taikomi 5–10 % tarifai.
- Obuoliai, kriaušės ir kiti vidutinio klimato juostos vaisiai: 5–15 %, priklausomai nuo metų laiko ir vietinio pasiūlos.
- Bulvės, svogūnai ir pomidorai: jiems dažnai taikomi 5–20 % tarifai.
- Cukrus ir saldikliai: Cukraus importo tarifai paprastai yra dideli – apie 40 EUR/t, iš dalies siekiant apsaugoti ES cukraus gamintojus. Specialios importo kvotos gali leisti importuoti iš tam tikrų šalių be muitų.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Austrija taiko mėsos importo tarifus, kurių konkretūs tarifai priklauso nuo mėsos rūšies ir kilmės šalies.
- Jautiena ir kiauliena: Tarifai gali svyruoti nuo 12 % iki 20 %, o tam tikriems mėsos gabalams gali būti taikomos tarifinės kvotos.
- Paukštiena: Paukštienos produktams taikomi muitai svyruoja nuo 15 % iki 25 %, siekiant apsaugoti ES gamintojus.
- Žuvis ir jūros gėrybės: Į Austriją importuojamai žuviai paprastai taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo produkto ir jo šaltinio. Mažesni tarifai taikomi šalims, sudariusioms lengvatinius prekybos susitarimus.
- Pieno produktai: Austrija taiko tarifus pieno produktų, ypač perdirbtų pieno produktų, importui.
- Sūris: Sūrio importo muitai paprastai yra apie 8–15 %, o jų dydis priklauso nuo sūrio rūšies ir kilmės.
- Sviestas ir grietinėlė: 10–15 % tarifai, nors importui iš tam tikrų šalių pagal prekybos susitarimus gali būti taikomi mažesni tarifai.
1.3 Specialūs importo muitai
Austrija, būdama ES nare, naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais. Tai reiškia, kad daugeliui žemės ūkio produktų, importuojamų iš šalių, sudariusių laisvosios prekybos susitarimus (LPS), pvz., ES ir Pietų Korėjos arba ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (CETA), gali būti taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai. Be to, importui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS) dažnai taikomi nuliniai tarifai arba gerokai mažesni muitai.
2. Pramoninės prekės
Austrijos pramonės sektorius yra įvairus, apimantis mašinas, elektroniką ir statybines medžiagas. Pramonės importas yra labai svarbus šalies gamybos ir infrastruktūros projektams remti. Būdama ES nare, Austrija taiko bendrus išorinius tarifus pramonės prekėms iš ne ES šalių.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Sunkiosios technikos, įskaitant statybos ir žemės ūkio įrangą, tarifai yra gana maži.
- Statybinė įranga: Paprastai taikomi 1,7–3 % tarifai, priklausomai nuo įrangos tipo.
- Žemės ūkio technika: traktoriams ir kitai žemės ūkio įrangai paprastai taikomi maždaug 3–5 % tarifai.
- Elektros mašinos: Elektros įrangos, įskaitant elektros generatorius, transformatorius ir kitą pramoninę elektroniką, importui paprastai taikomi nuo 0 % iki 4,5 % tarifai, priklausomai nuo produkto kategorijos.
- Gamybos įranga: Įranga, naudojama klestinčiame Austrijos gamybos sektoriuje, dažnai importuojama taikant 2–4 % tarifus.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Austrija importuoja platų transporto priemonių asortimentą – nuo lengvųjų automobilių iki komercinių sunkvežimių, o tarifai skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir variklio tūrio.
- Keleivinės transporto priemonės: Austrija, kaip ir kitos ES šalys, taiko 10 % importo muitą keleivinėms transporto priemonėms iš ne ES šalių. Šis standartinis tarifas gali būti sumažintas arba panaikintas šalims, kurios yra sudariusios specialius prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Pietų Korėjai ar Japonijai pagal ES laisvosios prekybos susitarimus.
- Elektromobiliai (EVP): iš ES nepriklausančių šalių importuojamoms EVP gali būti taikomi sumažinti tarifai pagal ES klimato kaitos iniciatyvas.
- Komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių importo muitai paprastai yra apie 10 %, tačiau gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo transporto priemonės tipo.
- Transporto priemonių dalys ir komponentai: Automobilių dalių ir komponentų, tokių kaip varikliai, padangos ir elektronika, tarifai paprastai yra nuo 2% iki 4,5%, o tai skatina dalių importą surinkimui vietos pramonėje.
2.3 Specialūs importo muitai
Austrija naudojasi ES laisvosios prekybos susitarimais su keliomis ES nepriklausančiomis šalimis, tokiomis kaip Japonija, Kanada ir Pietų Korėja, pagal kuriuos pramonės prekių, įskaitant mašinas ir transporto priemones, tarifai yra sumažinami arba panaikinami. Pavyzdžiui:
- Pagal CETA, daugeliui iš Kanados importuojamų pramoninių prekių taikomi nuliniai tarifai.
- Pagal ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą iš Pietų Korėjos importuojamiems produktams taip pat taikomi nuliniai tarifai daugeliui pramonės produktų.
3. Tekstilė ir drabužiai
Austrija importuoja didelį kiekį tekstilės gaminių ir drabužių, ypač iš Azijos šalių. Šioms prekėms taikomi tarifai skirti apsaugoti ES vidaus tekstilės pramonę ir kartu užtikrinti įperkamų drabužių prieinamumą.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai: Žaliavų, tokių kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, importui paprastai taikomi maži tarifai (nuo 0 % iki 5 %), todėl vietos tekstilės ir drabužių pramonė yra skatinama tiekti žaliavas konkurencingomis kainomis.
- Audiniai ir siūlai: Tekstilės gamyboje naudojamiems audiniams ir siūlams taikomi nuo 4 % iki 8 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir kilmės.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Į Austriją importuojamiems gataviems drabužiams taikomas 12 % tarifas, kuris vienodai taikomas visoje ES. Tai apima visų tipų drabužius – nuo laisvalaikio iki oficialių drabužių.
- Avalynė: importuojamai avalynei paprastai taikomi nuo 8 % iki 17 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos (pvz., oda, sintetika) ir batų tipo.
3.3 Specialūs importo muitai
Daugeliui tekstilės gaminių iš šalių, sudariusių ES prekybos susitarimus, taikomi sumažinti tarifai arba nuliniai muitai. Pavyzdžiui:
- Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) Japonijos tekstilės ir drabužių gaminiams, patenkantiems į ES rinką, taikomi sumažinti tarifai.
- BLS schema leidžia sumažinti arba nulinius tarifus tekstilės gaminiams ir drabužiams iš besivystančių šalių, įskaitant Bangladešą ir Vietnamą .
4. Vartojimo prekės
Austrija importuoja platų vartojimo prekių asortimentą – nuo elektronikos iki namų apyvokos daiktų. Šių prekių tarifai yra skirti subalansuoti įperkamų produktų poreikį, vietos gamintojų apsaugą ir vyriausybės pajamų generavimą.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Dideliems buitiniams prietaisams, tokiems kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, taikomi 2–4,5 % tarifai.
- Vartotojų elektronika: elektronika, įskaitant televizorius, nešiojamuosius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, paprastai importuojama taikant 0–3 % tarifus. Tam tikrai aukštos klasės elektronikai iš šalių, nepriklausančių ES, gali būti taikomi šiek tiek didesni tarifai.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos (mediena, metalas, plastikas) ir dizaino sudėtingumo.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir kiti namų dekoro gaminiai paprastai taikomi nuo 5 % iki 12 % tarifai.
4.3 Specialūs importo muitai
Vartojimo prekėms, importuojamoms iš šalių, sudariusių ES laisvosios prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Kanados ar Pietų Korėjos, dažnai taikomi nuliniai tarifai, todėl šios prekės yra konkurencingesnės Austrijos rinkoje. Be to, pagal BLS sistemą Austrija importuoja daugelį vartojimo prekių iš besivystančių šalių sumažintais tarifais.
5. Energija ir naftos produktai
Austrija didžiąją dalį energijos, ypač naftos ir gamtinių dujų, importuoja. Šalis taiko tarifus šiam importui, laikydamasi ES energetikos politikos, siekdama suderinti energetinį saugumą su klimato tikslais.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta: Austrija importuoja žalią naftą taikydama mažus tarifus (nuo 0 % iki 5 %), priklausomai nuo rinkos sąlygų ir naftos šaltinio. ES energetikos strategija siekia užtikrinti stabilų ir įperkamą energijos tiekimą, kartu skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos.
- Rafinuoti naftos produktai: Rafinuotų naftos produktų, tokių kaip benzinas, dyzelinas ir aviacinis kuras, tarifai paprastai svyruoja nuo 2 % iki 5 %.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdama skatinti atsinaujinančiosios energijos projektus, Austrija taiko nulinius tarifus įrangai, naudojamai saulės ir vėjo energijos įrenginiuose. Tai atitinka ES klimato tikslus, kuriuose pirmenybė teikiama perėjimui prie švarių energijos šaltinių.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Austrija, kaip ES narė, užtikrina, kad būtiniausi vaistai ir medicinos įranga būtų prieinami už prieinamą kainą, taikydama šiems produktams mažus arba nulinius tarifus.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Daugumai būtiniausių vaistų ES taikomi nuliniai tarifai, užtikrinant jų prieinamumą sveikatos priežiūros sistemai. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi iki 5 % tarifai.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: Medicinos prietaisų, įskaitant diagnostikos įrankius, chirurginius instrumentus ir ligoninių įrangą, importui paprastai taikomi nuliniai tarifai arba labai maži tarifai (nuo 0 % iki 2 %).
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
Austrijos, kaip ES narės, padėtis reiškia, kad ji taiko ES bendrąjį išorės tarifą prekėms, importuojamoms iš ne ES šalių. Tačiau daugeliui produktų taikomi lengvatiniai prekybos susitarimai, kuriais sumažinami arba panaikinami tarifai prekėms iš konkrečių šalių.
7.1 Specialūs muitai ne ES šalims
Importui iš šalių, nepriklausančių ES ir neturinčių lengvatinių prekybos susitarimų, gali būti taikomas visas Bendrasis išorės tarifas. Pavyzdžiui:
- Iš Kinijos, kuriai netaikomas laisvosios prekybos susitarimas su ES, importui taikomi standartiniai įvairių produktų, įskaitant elektroniką, tekstilę ir mašinas, tarifai.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
Austrija naudojasi ES prekybos susitarimų tinklu, pagal kurį iš šalių partnerių importuojamoms prekėms taikomi lengvatiniai tarifai. Svarbiausi susitarimai:
- ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA): Daugeliui iš Kanados importuojamų pramonės ir žemės ūkio prekių taikomi nuliniai tarifai.
- ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas: Pramonės produktams, įskaitant elektroniką ir mašinas, importuojamiems iš Pietų Korėjos, taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai.
- ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPS): Susitarimu užtikrinami mažesni tarifai Japonijos automobiliams, elektronikai ir kitoms prekėms.
- Bendroji lengvatų sistema (BPS): Austrija importuoja daug prekių iš besivystančių šalių sumažintais arba nuliniais tarifais, ypač tekstilės gaminius ir vartojimo prekes iš tokių šalių kaip Bangladešas ir Kambodža.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Austrijos Respublika
- Sostinė: Viena
- Didžiausi miestai:
- Viena (sostinė ir didžiausias miestas)
- Gracas
- Lincas
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 53 000 JAV dolerių (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 9 milijonai (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: vokiečių
- Valiuta: euras (EUR)
- Geografinė padėtis: Austrija yra Vidurio Europos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, besiribojanti su Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Italija, Šveicarija ir Lichtenšteinu.
Austrijos geografija
Austrijos geografiją daugiausia lemia Alpės, kurios užima apie du trečdalius šalies, todėl ji yra populiari žiemos sporto ir turizmo kryptis. Bendras Austrijos plotas yra 83 879 kvadratiniai kilometrai, o per šalį tekanti Dunojaus upė vaidina svarbų vaidmenį jos transporte ir ekonomikoje.
- Kalnai: Ryškus akcentas yra Austrijos Alpės, o aukščiausia viršukalnė – Grossglockner, siekianti 3798 metrus.
- Upės: Dunojus teka per šiaurinę Austriją, jungdamas šalį su Vokietija ir kitomis Vidurio Europos šalimis.
- Klimatas: Austrijoje vyrauja vidutinis Alpių klimatas su šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis.
Austrijos ekonomika
Austrija turi labai išvystytą ir diversifikuotą ekonomiką, turinčią stiprius gamybos, paslaugų ir technologijų sektorius. Šalis garsėja pažangia pramonės baze ir aukštu gyvenimo lygiu, todėl yra viena turtingiausių ES valstybių.
1. Gamyba ir pramonė
Austrijos pramonės sektorius yra labai diversifikuotas, daugiausia dėmesio skiriant automobiliams, mašinoms ir chemijos produktams. Šalyje yra dideli automobilių gamintojai ir tiekėjai, taip pat pramonės šakos, kurios specializuojasi metalo gamyboje, mašinų gamyboje ir elektronikoje.
2. Turizmas
Turizmas yra reikšmingas Austrijos ekonomikos veiksnys, milijonus lankytojų pritraukiantis į Alpių kurortus, istorinius miestus ir kultūros objektus. Ypač Viena garsėja turtinga istorija, architektūra ir muzikos paveldu.
3. Finansai ir paslaugos
Austrija turi gerai išvystytą finansų sektorių, kuriame bankininkystės ir draudimo paslaugos vaidina svarbų vaidmenį jos ekonomikoje. Viena yra Vidurio ir Rytų Europos finansų centras.
4. Žemės ūkis
Nors žemės ūkis sudaro mažesnę Austrijos BVP dalį, šalis gamina aukštos kokybės pieno produktus, grūdus ir vyną, ypač rytiniuose regionuose. Austrija žinoma dėl savo įsipareigojimo ekologiniam ūkininkavimui ir tvariai žemdirbystei.