Antigva ir Barbuda, maža salų valstybė Karibuose, taiko struktūrizuotą tarifų režimą, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant importą, apsaugant vietos pramonę ir generuojant pajamas vyriausybei. Kadangi šalis yra regioninių ir tarptautinių prekybos susitarimų narė, jos muitams ir tarifams įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant prekybos susitarimus ir vidaus ekonominę politiką. Tarifų normos taikomos įvairioms produktų kategorijoms, atsižvelgiant į prekių pobūdį, jų kilmės šalį ir būtinybę apsaugoti vietos vartojimą ar gamybą.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Antigvoje ir Barbudoje
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkio produktų importas yra reikšmingas Antigvai ir Barbudai, nes šalis dėl ribotos žemės ūkio produkcijos labai priklauso nuo importuojamų maisto produktų. Todėl vyriausybė taiko tarifus, kad valdytų importą, kartu užtikrindama aprūpinimą maistu ir išlaikydama konkurencingas vietos rinkas.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Grūdai ir javai: Pagrindinių maisto produktų, tokių kaip ryžiai, kviečiai ir kukurūzai, importo muitai paprastai yra maži – nuo 5 % iki 10 %, siekiant išlaikyti aprūpinimą maistu ir jo prieinamumą.
- Vaisiai ir daržovės: Į Antigvą ir Barbudą importuojamiems šviežiems produktams paprastai taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo sezono ir vietinio prieinamumo. Pavyzdžiui:
- Bananai, citrusiniai vaisiai: 15%
- Bulvės, svogūnai: 10–15 %
- Mėsa ir paukštiena: Importuojamos mėsos ir paukštienos tarifai svyruoja nuo 15 % iki 25 %, o perdirbtiems mėsos produktams paprastai taikomi didesni tarifai, siekiant apsaugoti vietos mėsos gamintojus.
- Žuvis ir jūros gėrybės: Žuvų importui taikomi 5–15 % tarifai, o šviežiai žuviai taikomi mažesni tarifai, o perdirbtoms jūros gėrybėms – didesni.
1.2 Pieno produktai ir gėrimai
- Pienas ir pieno produktai: Pieno produktų, tokių kaip pienas, sūris ir sviestas, importo tarifai svyruoja nuo 10 % iki 25 %, o perdirbtiems pieno produktams taikomi didesni tarifai. Pavyzdžiui:
- Pieno milteliai: 10%
- Sviestas ir sūris: 20–25 %
- Alkoholiniai gėrimai: alkoholinių gėrimų importui taikomi dideli tarifai, paprastai svyruojantys nuo 30 % iki 50 %, priklausomai nuo alkoholio rūšies. Pavyzdžiui:
- Alus ir vynas: 30%
- Stiprieji ir likeriniai gėrimai: nuo 40 % iki 50 %
1.3 Specialūs importo muitai
Antigva ir Barbuda yra sudariusi lengvatinius prekybos susitarimus su kai kuriais regionais, kurie gali turėti įtakos žemės ūkio produktų importo tarifams:
- Karibų bendrija (CARICOM): Antigva ir Barbuda yra CARICOM narė, o ši bendrija skatina laisvą prekybą tarp valstybių narių. Todėl daugeliui iš CARICOM šalių importuojamų žemės ūkio produktų taikomi sumažinti tarifai arba jie visiškai atleidžiami nuo tarifų.
- Pasaulio prekybos organizacija (PPO): Būdama PPO nare, Antigva ir Barbuda taiko didžiausio palankumo statuso (MFN) principą, kuris užtikrina, kad importui iš PPO valstybių narių taikomi tokie patys tarifai kaip ir didžiausio palankumo statusą turinčioms prekybos partnerėms, nebent prekybos susitarimas numato kitaip.
2. Pramoninės prekės
Antigvos ir Barbudos pramonės sektorius yra gana mažas, todėl vyriausybė taiko importuojamoms pramonės prekėms tarifus, siekdama gauti pajamų ir, kai įmanoma, skatinti vietos pramonės plėtrą.
2.1 Mašinos ir įranga
- Statybos ir pramonės mašinos: Statybos ir pramonės reikmėms naudojamos sunkiosios technikos ir įrangos importo muitai paprastai yra maži, dažniausiai nuo 5 % iki 10 %, siekiant palengvinti plėtros projektus ir infrastruktūros augimą.
- Elektros įranga: Elektros mašinoms ir jų dalims, įskaitant generatorius ir transformatorius, taikomi 5–15 % tarifai, priklausomai nuo įrangos tipo ir kilmės.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Motorinių transporto priemonių importui į Antigvą ir Barbudą taikomi gana dideli tarifai, nes vyriausybė siekia valdyti transporto priemonių importą, kartu saugodama aplinką ir skatindama naudoti degalus taupančias transporto priemones.
- Keleivinės transporto priemonės: importuojamų automobilių tarifai skiriasi priklausomai nuo variklio dydžio ir tipo. Pavyzdžiui:
- Maži automobiliai (iki 1500 cm³): 30 % tarifas
- Didelės transporto priemonės (virš 2000 cm³): 40 % tarifas
- Sunkvežimiai ir komercinės transporto priemonės: Sunkvežimių ir kitų komercinių transporto priemonių tarifai paprastai yra mažesni – nuo 10 % iki 25 %, nes jos yra būtinos verslui ir infrastruktūrai.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: Motorinių transporto priemonių dalims, įskaitant padangas, akumuliatorius ir variklio komponentus, taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo prekės ir jos kilmės šalies.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Antigva ir Barbuda, kaip CARICOM narė, taiko lengvatinius tarifus pramoninėms prekėms, importuojamoms iš kitų CARICOM valstybių narių. Prekėms, kurių kilmės šalis yra CARICOM šalys, paprastai taikomi sumažinti arba nuliniai tarifai pagal CARICOM bendrosios rinkos ir ekonomikos (CSME) sistemą, kuri skatina laisvą prekių ir paslaugų judėjimą regione.
3. Tekstilė ir drabužiai
Tekstilės ir aprangos pramonė Antigvoje ir Barbudoje yra gana maža, o dauguma drabužių ir audinių medžiagų yra importuojama. Vyriausybė taiko tarifus šiam importui, kad gautų pajamų ir kartu patenkintų įperkamų vartojimo prekių poreikį.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės žaliavos: Drabužių gamyboje naudojamos žaliavos, tokios kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, paprastai apmokestinamos 5–10 % tarifais, siekiant paremti vietos siuvimo ir drabužių pramonę.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Į Antigvą ir Barbudą importuojamiems gataviems drabužiams taikomi 15–35 % tarifai, o prabangos prekių ženklams ir dizainerių prekėms taikomi didesni tarifai. Pavyzdžiui:
- Kasdieniai ir laisvalaikio drabužiai: 15–20 %
- Prabangūs drabužiai ir firminiai daiktai: 30–35 %
- Avalynė: Avalynės importui paprastai taikomi 20–35 % mokesčiai, priklausomai nuo avalynės rūšies ir kilmės.
3.3 Specialūs importo muitai
Iš CARICOM šalių importuojamiems drabužiams ir tekstilės gaminiams taikomi lengvatiniai tarifai pagal CARICOM bendrosios rinkos susitarimą, o kai kurioms prekėms tarifai netaikomi arba joms taikomi gerokai sumažinti tarifai.
4. Vartojimo prekės
Vartojimo prekės sudaro didelę Antigvos ir Barbudos importo dalį. Vyriausybė taiko kintamus tarifus vartojimo prekėms, kad gautų pajamų ir kartu užtikrintų gyventojų prieigą prie būtiniausių prekių.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Buitiniams prietaisams, tokiems kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, paprastai taikomi 10–25 % tarifai, priklausomai nuo prekės ženklo ir dydžio. Pavyzdžiui:
- Šaldytuvai: 15%
- Skalbimo mašinos: 20%
- Buitinė elektronika: Buitinės elektronikos, įskaitant televizorius, išmaniuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius, importui taikomi 15–25 % tarifai. Prabangiai elektronikai ir aukščiausios klasės prekių ženklams gali būti taikomi didesni muitai.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 15–30 % tarifai.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro reikmenys taikomi 20–30 % tarifai, priklausomai nuo gaminių medžiagos rūšies ir kilmės.
4.3 Specialūs importo muitai
Antigva ir Barbuda taiko lengvatinius tarifus tam tikroms prekėms, importuojamoms iš CARICOM šalių pagal regioninį laisvosios prekybos susitarimą. Iš PPO valstybių narių importuojamiems produktams taip pat taikomas didžiausio palankumo statusas, užtikrinantis sąžiningą tarifų taikymą.
5. Energija ir naftos produktai
Antigva ir Barbuda yra grynoji naftos produktų ir su energetika susijusios įrangos importuotoja. Šių prekių tarifai paprastai yra mažesni, siekiant užtikrinti įperkamumą ir stabilų energijos tiekimą.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta: Antigva ir Barbuda importuoja didžiąją dalį žalios naftos, o vyriausybė šiam importui taiko mažus tarifus (nuo 5 iki 10 %), siekdama užtikrinti energetinį stabilumą.
- Rafinuoti naftos produktai: benzinui, dyzelinui ir kitiems rafinuotiems naftos produktams taikomi 10–20 % tarifai, kurie skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies ir paskirties.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Atsižvelgdama į pasaulines pastangas mažinti anglies dioksido išmetimą ir skatinti atsinaujinančiąją energiją, Antigva ir Barbuda taiko mažus tarifus (0–5 %) atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms, siekdama paskatinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos projektus.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Antigvos ir Barbudos vyriausybė siekia užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų prieinama ir įperkama jos gyventojams. Todėl vaistų importui ir medicinos įrangai taikomi gana maži tarifai.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams paprastai taikomi maži tarifai nuo 0 % iki 5 %, o tam tikriems svarbiausiems vaistams taikomos išimtys.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: Medicinos prietaisų, tokių kaip diagnostikos prietaisai ir ligoninių įranga, importui taikomi 5–10 % tarifai, priklausomai nuo įrangos tipo ir kilmės.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialios pareigos ne CARICOM šalims
Antigva ir Barbuda taiko papildomus muitus tam tikroms prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios nėra jos laisvosios prekybos susitarimų šalys. Pavyzdžiui, produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir kitų šalių, nepriklausančių CARICOM, gali būti taikomi didesni tarifai, palyginti su produktais, importuojamais iš CARICOM valstybių narių.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- CARICOM bendroji rinka ir ekonomika (CSME): Antigva ir Barbuda, kaip CARICOM regiono dalis, naudojasi sumažintais arba nuliniais tarifais prekėms, importuojamoms iš kitų CARICOM valstybių narių. Šis susitarimas palengvina regioninę prekybą ir skatina ekonominį bendradarbiavimą Karibų jūros regione.
- Pasaulio prekybos organizacija (PPO): Antigva ir Barbuda taip pat yra PPO narė, o tai reiškia, kad iš kitų PPO valstybių narių importuojamoms prekėms taikomi sąžiningi ir nuoseklūs tarifai pagal didžiausio palankumo (MFN) principą, nebent kiti prekybos susitarimai numatytų preferencinį režimą.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Antigva ir Barbuda
- Sostinė: Sent Džonas
- Didžiausi miestai:
- Šv. Jonas (sostinė ir didžiausias miestas)
- Visi Šventieji
- Liberta
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 17 550 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 100 000 (2023 m. skaičiavimai)
- Oficiali kalba: anglų
- Valiuta: Rytų Karibų doleris (XCD)
- Geografinė padėtis: Rytų Karibai, Pavėjinių salų dalis Mažuosiuose Antiluose, į šiaurės rytus nuo Venesuelos.
Antigvos ir Barbudos geografija
Antigva ir Barbuda susideda iš dviejų pagrindinių salų – Antigvos ir Barbudos – bei kelių mažesnių salų. Ji yra šiaurės rytų Karibų jūroje, kurioje vyrauja tropinis klimatas su plokščių pakrantės lygumų ir banguotų kalvų mišiniu.
- Antigva: didesnė iš dviejų salų, žinoma dėl daugybės paplūdimių, uostų ir klestinčios turizmo pramonės.
- Barbuda: mažesnė ir rečiau apgyvendinta sala, žinoma dėl savo gamtos grožio, laukinės gamtos draustinių ir nesugadintų paplūdimių.
- Reljefas: Salose yra žemai esančių kalkakmenio ir koralų salų, o aukščiausias taškas yra 402 metrų aukščio Obamos kalnas (anksčiau vadintas Pelkiniu viršūne), esantis Antigvoje.
Antigvos ir Barbudos ekonomika
Antigvos ir Barbudos ekonomika daugiausia grindžiama paslaugomis, o turizmas yra dominuojanti pramonės šaka. Vyriausybė taip pat stengėsi įvairinti ekonomiką, skatindama augimą kituose sektoriuose, tokiuose kaip finansai, žemės ūkis ir statyba.
1. Turizmas
Turizmas yra Antiguanos ir Barbudanos ekonomikos pagrindas, sudarantis beveik 60 % BVP. Salos pritraukia tarptautinius lankytojus savo nuostabiais paplūdimiais, prabangiais kurortais ir buriavimo renginiais, todėl turizmas yra gyvybiškai svarbus užsienio valiutos ir užimtumo šaltinis.
2. Finansinės paslaugos
Antigva ir Barbuda išvystė stiprų finansinių paslaugų sektorių, ypač ofšorinę bankininkystę, kuri vaidina svarbų vaidmenį jos ekonomikoje. Šalis save pozicionavo kaip tarptautinių finansinių paslaugų, įskaitant ofšorinį finansavimą ir internetinius lošimus, centrą.
3. Žemės ūkis
Žemės ūkis vaidina mažesnį vaidmenį ekonomikoje, turi ribotą dirbamos žemės plotą ir didelę priklausomybę nuo importuojamų maisto produktų. Tačiau vyriausybė stengiasi atgaivinti šį sektorių, skatindama vaisių, daržovių auginimą ir gyvulininkystę, kad padidintų aprūpinimą maistu.
4. Statyba ir infrastruktūra
Statybų sektorius pastaraisiais metais augo, jį skatino investicijos į turizmo infrastruktūrą, būsto plėtrą ir viešųjų darbų projektus. Šį augimą skatina tiek privačios investicijos į naujus kurortus, tiek vyriausybės išlaidos infrastruktūros projektams.