Kamerūnas, Centrinės Afrikos valstybė, pasižyminti įvairiapuse ekonomika ir strategiškai patogia geografine padėtimi, taiko struktūrizuotą muitų tarifų sistemą, kuria siekiama reguliuoti importą, apsaugoti vietos pramonę ir generuoti vyriausybės pajamas. Kaip Centrinės Afrikos ekonominės ir pinigų bendrijos (CEMAC) narys, Kamerūnas laikosi Bendrojo išorinio tarifo (CET) režimo, kuris suderina tarifų normas visose valstybėse narėse. Šalies tarifų politika skirta subalansuoti įperkamo importo poreikį su vietinės pramonės, ypač žemės ūkio ir gamybos, apsauga. Kamerūnas taip pat dalyvauja įvairiuose prekybos susitarimuose, kuriuose siūlomos lengvatinės tarifų normos produktams, importuojamiems iš tam tikrų šalių.
Muitinės tarifų normos pagal produktų kategorijas Kamerūne
1. Žemės ūkio produktai
Žemės ūkis yra labai svarbus Kamerūno sektorius, kuriame dirba didelė gyventojų dalis. Nors šalis yra pagrindinė tam tikrų žemės ūkio produktų, tokių kaip kava, kakava ir bananai, gamintoja, ji taip pat importuoja platų žemės ūkio prekių asortimentą. Žemės ūkio produktų tarifų struktūra siekiama apsaugoti vietos ūkininkus ir kartu užtikrinti aprūpinimą maistu per įperkamą importą.
1.1 Pagrindiniai žemės ūkio produktai
- Javai ir grūdai: Kamerūnas importuoja didelius ryžių, kviečių ir kukurūzų kiekius, kad patenkintų savo vidaus poreikius, nes vietinės gamybos nepakanka. Šių būtiniausių produktų tarifai paprastai yra nedideli, kad būtų išlaikytas įperkamumas.
- Ryžiai: Paprastai apmokestinami 5–10 % tarifu pagal CEMAC bendrąjį išorinį tarifą.
- Kviečiai ir kukurūzai: Paprastai taikomi 5–15 % tarifai, priklausomai nuo sezono ir vietinės produkcijos prieinamumo.
- Vaisiai ir daržovės: Kamerūnas importuoja įvairių vaisių ir daržovių, ypač ne sezono metu. Muitų tarifai skirti apsaugoti vietos gamintojus ir kartu užtikrinti prieigą prie šių būtiniausių produktų.
- Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos): Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu.
- Pomidorai, svogūnai ir lapinės daržovės: tarifai svyruoja nuo 10 % iki 20 %, o trūkumo metu tarifai sumažinami.
- Cukrus ir saldikliai: Kamerūnas importuoja dalį savo cukraus poreikių, o siekiant paremti vietos cukraus pramonę, galioja tarifai.
- Rafinuotas cukrus: Paprastai apmokestinamas 20 % tarifu.
1.2 Gyvuliai ir pieno produktai
- Mėsa ir paukštiena: Kamerūnas importuoja mėsą ir paukštieną, kad papildytų vietinę produkciją. Šių produktų tarifai yra sudaryti taip, kad būtų remiami vietos gyvulių augintojai ir kartu užtikrinamas įperkamumas.
- Jautiena ir ėriena: Paprastai apmokestinami 10–20 % tarifu, priklausomai nuo kilmės šalies.
- Paukštiena (vištiena ir kalakutiena): importui paprastai taikomas 15 % mokestis, o importui iš CEMAC šalių taikomi mažesni tarifai.
- Žuvis ir jūros gėrybės: Žuvis ir jūros gėrybės yra svarbūs baltymų šaltiniai Kamerūne, o importui taikomi gana maži tarifai, siekiant užtikrinti pakankamą tiekimą.
- Šaldyta žuvis: paprastai apmokestinama 10 % tarifu.
- Konservuotos jūros gėrybės: taikomi 15–20 % tarifai.
- Pieno produktai: Pieno produktų, įskaitant pieno miltelius, sviestą ir sūrį, importui taikomi nedideli tarifai, siekiant apsaugoti vietos gamintojus ir kartu užtikrinti būtiniausių produktų tiekimą.
- Pieno milteliai: Paprastai apmokestinami 5 % tarifu.
- Sūris ir sviestas: tarifai svyruoja nuo 10 % iki 15 %.
1.3 Specialūs importo muitai
Kamerūnas, kaip CEMAC dalis, pagal regioninius prekybos susitarimus naudojasi neapmuitinamais arba sumažintais tarifais žemės ūkio produktų importui iš kitų CEMAC valstybių narių. Be to, Bendroji lengvatų sistema (BLS) leidžia Kamerūnui importuoti tam tikrus žemės ūkio produktus iš besivystančių šalių sumažintais arba nuliniais tarifais.
2. Pramoninės prekės
Kamerūnas importuoja platų pramonės prekių asortimentą, įskaitant mašinas, įrangą ir statybines medžiagas, siekdamas paremti savo pramonės ir infrastruktūros plėtrą. Pramoninių prekių tarifų struktūra sukurta siekiant skatinti vietos gamybą ir industrializaciją, kartu užtikrinant prieigą prie būtiniausios įrangos ir žaliavų.
2.1 Mašinos ir įranga
- Pramoninės mašinos: Importuojamų mašinų tarifai paprastai yra maži, siekiant skatinti pramonės augimą, ypač tokiuose sektoriuose kaip statyba, gamyba ir žemės ūkis.
- Statybinė technika (ekskavatoriai, buldozeriai): paprastai apmokestinama nuo 0 % iki 5 %.
- Gamybos įranga: importo muitai svyruoja nuo 0 % iki 10 %, priklausomai nuo įrangos tipo.
- Elektros įranga: Elektros mašinos ir įranga, pavyzdžiui, generatoriai, transformatoriai ir pramoninė elektronika, yra labai svarbios Kamerūno energetikos ir infrastruktūros plėtrai. Šiam importui paprastai taikomi maži tarifai, siekiant skatinti investicijas į infrastruktūrą.
- Elektros mašinos: Paprastai apmokestinamos 5–10 % tarifu.
2.2 Motorinės transporto priemonės ir transportas
Kamerūnas importuoja didžiąją dalį savo motorinių transporto priemonių, tiek asmeniniam, tiek komerciniam naudojimui. Transporto priemonių importo tarifai skiriasi priklausomai nuo variklio dydžio, transporto priemonės tipo ir aplinkosaugos aspektų.
- Keleivinės transporto priemonės: Importo muitai automobiliams skiriasi priklausomai nuo variklio dydžio ir transporto priemonės tipo.
- Mažos keleivinės transporto priemonės (iki 1500 cm³): Paprastai apmokestinamos 10–20 % tarifu.
- Prabangūs automobiliai ir visureigiai: Taikomi didesni – 25–30 % – tarifai, ypač transporto priemonėms su galingesniais varikliais.
- Komercinės transporto priemonės: sunkvežimiai, autobusai ir kitos komercinės transporto priemonės yra būtinos šalies logistikos ir transporto sektoriui. Šių transporto priemonių tarifai svyruoja nuo 10 % iki 25 %, priklausomai nuo transporto priemonės dydžio ir paskirties.
- Transporto priemonių dalys ir priedai: transporto priemonių dalys ir priedai, pavyzdžiui, padangos, varikliai ir akumuliatoriai, paprastai apmokestinami 5–15 % tarifu, o mažesni tarifai taikomi dalims, kurios yra būtinos viešajam transportui ar pramonei.
2.3 Specialūs importo muitai tam tikroms šalims
Kamerūnas, kaip CEMAC narys, taiko nulinius tarifus pramonės prekėms, importuojamoms iš kitų CEMAC šalių. Importui iš ne CEMAC šalių, įskaitant Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Japoniją, taikomi standartiniai tarifai pagal Bendrojo išorinio tarifo (CET) režimą.
3. Tekstilė ir drabužiai
Kamerūnas importuoja didelį kiekį tekstilės ir drabužių iš tokių šalių kaip Kinija, Indija ir Europos Sąjunga. Tekstilės ir drabužių tarifų režimas siekia apsaugoti šalies tekstilės pramonę ir kartu užtikrinti vartotojams prieinamą prieigą prie drabužių.
3.1 Žaliavos
- Tekstilės pluoštai ir verpalai: Kamerūnas importuoja žaliavas, tokias kaip medvilnė, vilna ir sintetiniai pluoštai, savo vietos tekstilės pramonei. Šių prekių importo tarifai paprastai yra maži, siekiant paremti vietos gamybą.
- Medvilnė ir vilna: Paprastai apmokestinamos 5–10 %.
- Sintetiniai pluoštai: tarifai svyruoja nuo 10 % iki 15 %.
3.2 Pagaminti drabužiai ir apranga
- Drabužiai ir apranga: Importuojamiems drabužiams taikomi vidutiniai tarifai, o prabangos ar firminiams daiktams taikomi didesni tarifai.
- Laisvalaikio drabužiai ir uniformos: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu.
- Prabangūs ir firminiai drabužiai: Aukštos klasės drabužiams tarifai gali siekti 20–25 %.
- Avalynė: Importuojamai avalynei taikomi nuo 10 % iki 20 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir prekės ženklo.
3.3 Specialūs importo muitai
Iš CEMAC šalių importuojamiems tekstilės gaminiams ir drabužiams taikomas bemuitis įvežimas arba sumažintas tarifas pagal regioninius prekybos susitarimus. Importui iš nelengvatinių šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, taikomi standartiniai tarifai, nustatyti Kamerūno muitų tarifų sąraše.
4. Vartojimo prekės
Vartojimo prekės sudaro didelę Kamerūno importo dalį, įskaitant elektroniką, buitinius prietaisus ir baldus. Šių produktų tarifų režimas sukurtas siekiant subalansuoti vartotojų prieinamumą ir vietos gamintojų bei mažmenininkų apsaugą.
4.1 Elektronika ir buitinė technika
- Buitiniai prietaisai: Dideliems buitiniams prietaisams, tokiems kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai, taikomi vidutiniai tarifai, siekiant apsaugoti vietos gamintojus ir kartu užtikrinti prieinamą kainą vartotojams.
- Šaldytuvai ir šaldikliai: Paprastai apmokestinami 10–15 % tarifu.
- Skalbimo mašinoms ir oro kondicionieriams taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo produkto kilmės šalies.
- Vartotojų elektronika: Elektronika, pavyzdžiui, televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, yra būtini importo produktai, o rinkai reguliuoti taikomi tarifai.
- Televizoriai: Paprastai apmokestinami 10 % tarifu.
- Išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai: importo muitai paprastai svyruoja nuo 5 % iki 10 %.
4.2 Baldai ir apstatymo reikmenys
- Baldai: Importuojamiems baldams, įskaitant namų ir biuro baldus, taikomi 10–20 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos ir dizaino.
- Mediniai baldai: Paprastai apmokestinami 15 % tarifu.
- Plastikiniai ir metaliniai baldai: taikomi 10 % tarifai.
- Namų apstatymo reikmenys: tokiems daiktams kaip kilimai, užuolaidos ir namų dekoro gaminiai paprastai taikomas 10–15 % mokestis.
4.3 Specialūs importo muitai
Iš CEMAC šalių importuojamoms vartojimo prekėms taikomas be muitų arba sumažintas tarifas. Prekėms iš nelengvatinių šalių, tokių kaip Kinija, Indija ir Jungtinės Valstijos, taikomi standartiniai tarifai pagal Kamerūno bendrojo išorinio tarifo (CET) režimą.
5. Energija ir naftos produktai
Kamerūnas importuoja didelę dalį savo energijos poreikių, ypač naftos produktus, dėl ribotos vietinės rafinuoto kuro gamybos. Energijos importo tarifai yra nustatyti taip, kad būtų užtikrintas įperkamumas ir skatinamas atsinaujinančiosios energijos sektoriaus vystymas.
5.1 Naftos produktai
- Žalia nafta ir benzinas: Žalios naftos ir benzino tarifai yra gana maži, kad vartotojams ir įmonėms būtų išlaikytos prieinamos degalų kainos.
- Žalia nafta: Paprastai taikomi nuliniai tarifai.
- Benzinas ir dyzelinas: tarifai paprastai svyruoja nuo 5% iki 10%.
- Dyzelinas ir kiti rafinuoti naftos produktai: Dyzelinas ir aviacinis kuras apmokestinami 5–10 % tarifu, priklausomai nuo naudojimo ir šaltinio.
5.2 Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos ir vėjo turbinos: Siekdamas skatinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą, Kamerūnas taiko nulinius arba mažus tarifus atsinaujinančiosios energijos įrangai, pavyzdžiui, saulės baterijoms ir vėjo turbinoms, taip skatindamas investicijas į tvarios energijos projektus.
6. Vaistai ir medicinos įranga
Kamerūnui prioritetas yra užtikrinti prieigą prie įperkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl būtiniausių vaistų ir medicinos įrangos tarifai yra maži arba nuliniai, siekiant užtikrinti gyventojų įperkamumą ir prieinamumą.
6.1 Farmacija
- Vaistai: Būtiniausiems vaistams, įskaitant gyvybę gelbstinčius vaistus, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (5–10 %), siekiant užtikrinti įperkamumą. Nebūtiniems farmacijos produktams gali būti taikomi 10–15 % tarifai.
6.2 Medicinos prietaisai
- Medicinos įranga: medicinos prietaisams, įskaitant diagnostikos įrankius, chirurginius instrumentus ir ligoninių lovas, paprastai taikomi nuliniai arba maži tarifai (nuo 5 % iki 10 %), priklausomai nuo produkto būtinybės ir kilmės.
7. Specialūs importo muitai ir išimtys
7.1 Specialios pareigos ne CEMAC šalims
Importui iš ne CEMAC šalių taikomas Kamerūno bendrasis išorinis tarifas (CET), pagal kurį prekėms, importuojamoms iš už CEMAC regiono ribų, taikomi standartizuoti tarifai. Šie tarifai skiriasi priklausomai nuo produkto tipo ir yra skirti apsaugoti vietos pramonę.
7.2 Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai
- CEMAC: Kamerūnas naudojasi neapmuitinamu arba sumažintu importo tarifu iš kitų CEMAC valstybių narių, taip skatindamas regioninę prekybą.
- Bendroji lengvatų sistema (BLS): Kamerūnas naudojasi sumažintais tarifais tam tikroms prekėms, importuojamoms iš besivystančių šalių pagal BLS sistemą, ypač žemės ūkio ir pramonės produktams.
- Afrikos žemyninė laisvosios prekybos zona (AfCFTA): Kamerūnas yra AfCFTA pasirašiusi šalis, kuria siekiama sumažinti Afrikos viduje prekiaujamų prekių tarifus ir skatinti prekybą su kitomis Afrikos šalimis.
Šalies faktai
- Oficialus pavadinimas: Kamerūno Respublika
- Sostinė: Jaundė
- Didžiausi miestai:
- Duala (didžiausias miestas ir ekonominis centras)
- Jaundė (sostinė)
- Garoua
- Pajamos vienam gyventojui: apytiksliai 1 500 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: apie 27 milijonai (2023 m. skaičiavimai)
- Oficialios kalbos: prancūzų ir anglų
- Valiuta: Centrinės Afrikos CFA frankas (XAF)
- Vieta: Kamerūnas yra Centrinėje Afrikoje, vakaruose ribojasi su Nigerija, šiaurės rytuose su Čadu, rytuose su Centrinės Afrikos Respublika, o pietuose su Pusiaujo Gvinėja, Gabonu ir Kongu.
Kamerūno geografija
Kamerūnas garsėja savo įvairia geografija, apimančia įvairius kraštovaizdžius – nuo pakrančių lygumų iki kalnų, atogrąžų miškų ir savanų. Kamerūnas, užimantis 475 442 kvadratinių kilometrų plotą, dėl klimato ir reljefo įvairovės dažnai vadinamas „miniatiūrine Afrika“.
- Kalnai: Kamerūno kalnai (įskaitant Kamerūno kalną, veikiantį ugnikalnį) yra ryškus šalies kraštovaizdžio elementas.
- Klimatas: Kamerūne yra įvairių klimato zonų – nuo drėgnųjų tropikų palei pakrantę iki sausringų regionų šiaurėje.
- Upės: Svarbiausios upės yra Sanaga, Benue ir Logone, kurios yra gyvybiškai svarbios žemės ūkiui, transportui ir energijos gamybai.
Kamerūno ekonomika
Kamerūno ekonomika yra įvairi ir auganti, o pagrindiniai sektoriai yra žemės ūkis, nafta ir dujos, gamyba ir paslaugos. Šalies ekonominę plėtrą skatina gausūs gamtos ištekliai, jauna darbo jėga ir augantys prekybos santykiai.
1. Žemės ūkis
Žemės ūkis yra labai svarbus Kamerūno ekonomikos sektorius, kuriame dirba daugiau nei 60 % gyventojų. Šalis yra pagrindinė kakavos, kavos, bananų, medvilnės ir kaučiuko gamintoja. Maistiniai augalai, tokie kaip manijokas, jamsai ir kukurūzai, taip pat yra svarbūs tiek vidaus vartojimui, tiek eksportui.
2. Nafta ir dujos
Kamerūnas yra naftą išgaunanti šalis, o naftos ir dujų sektorius yra pagrindinis šalies BVP ir vyriausybės pajamų šaltinis. Šalis turi tiek sausumos, tiek jūrinių naftos telkinių, o auganti gamtinių dujų pramonė pritraukia užsienio investicijas.
3. Gamyba
Kamerūno gamybos sektorius daugiausia dėmesio skiria žemės ūkio produktų perdirbimui, tekstilės ir lengvosios pramonės sektoriui. Šalis investuoja į infrastruktūrą, siekdama paremti pramonės augimą, įskaitant pramonės zonų ir energetikos projektų plėtrą.
4. Kasyba
Kamerūnas yra turtingas mineralinių išteklių, įskaitant boksitą, geležies rūdą, deimantus ir auksą. Kasybos sektorius vis dar yra ankstyvosiose vystymosi stadijose, tačiau yra didelis augimo potencialas, nes vyriausybė skatina užsienio investicijas į šį sektorių.
5. Paslaugos ir turizmas
Paslaugų sektorius, įskaitant bankininkystę, telekomunikacijas ir turizmą, yra svarbus Kamerūno ekonomikos veiksnys. Turtingas šalies kultūros paveldas, gamtos kraštovaizdžiai ir nacionaliniai parkai daro ją potencialia turistų lankoma vieta.