Suomija, kaip Europos Sąjungos (ES) dalis, vadovaujasi ES bendruoju muitų tarifu (BMT), o tai reiškia, kad ji dalijasi bendru išoriniu tarifu su kitomis ES valstybėmis narėmis. Į Suomiją iš ne ES šalių importuojamoms prekėms taikomi šie tarifai, kurie skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies ir kilmės šalies. Tačiau dėl prekybos susitarimų ir konkrečių reglamentų tam tikroms šalims gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, o kai kuriais atvejais konkretiems produktams gali būti taikomi specialūs muitai.
Tarifų struktūra Suomijoje
Suomija, kaip ES narė, laikosi šių tipų tarifų:
- Vertinis muitas: importuojamų prekių vertės procentinė dalis (pvz., 10 % visos prekės vertės).
- Specifinis muitas: fiksuotas tarifas, pagrįstas prekių fizinėmis savybėmis (pvz., 5 € už kilogramą).
- Kombinuotas muitas: kai kurioms prekėms taikomų ad valorem ir specifinių muitų derinys.
Visus muitų tarifus Suomijoje vykdo Suomijos muitinė (Tulli), kuri užtikrina teisingą tarifų taikymą ir renka pajamas iš importo. Be to, importuojamoms prekėms taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris skiriasi priklausomai nuo produktų kategorijos, o akcizai gali būti taikomi konkrečioms prekėms, tokioms kaip alkoholis, tabakas ir kuras.
Tarifų normos pagal produktų kategorijas
1. Žemės ūkio produktai ir maisto produktai
Žemės ūkio ir maisto produktams paprastai taikomi didesni tarifai dėl būtinybės apsaugoti vietos žemės ūkį ES viduje. Šių produktų importo muitai labai skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies, jo kilmės ir galiojančių prekybos susitarimų.
1.1. Vaisiai ir daržovės
- Švieži vaisiai: muitai svyruoja nuo 5 % iki 15 %, priklausomai nuo konkrečios vaisių rūšies ir kilmės šalies. Tropiniams vaisiams, pavyzdžiui, bananams, be vertybinių tarifų, gali būti taikomas specialus muitas.
- Perdirbti vaisiai (konservuoti, džiovinti): jiems paprastai taikomi 10–20 % tarifai.
- Daržovės (šviežios arba šaldytos): muitai svyruoja nuo 0 % iki 14 %. Įprastoms daržovėms, pavyzdžiui, bulvėms, gali būti taikomi mažesni muitai, o egzotiškesnėms daržovėms – didesni.
Specialūs importo muitai:
- Iš ne ES šalių importuojamiems bananams taikomas maždaug 75 EUR už toną specialus muitas. Šis tarifas gali keistis atsižvelgiant į prekybos susitarimus ir rinkos sąlygas.
1.2. Pieno produktai
Pieno produktų importas į Suomiją yra griežtai reglamentuojamas ir paprastai jam taikomi didesni tarifai, siekiant apsaugoti vidaus produkciją.
- Pienas: importo tarifai svyruoja nuo 20 % iki 40 %, priklausomai nuo produkto formos (šviežias, miltelių pavidalo ir kt.).
- Sūris: Sūrio importui paprastai taikomi 10–25 % tarifai, o minkštesniems sūriams taikomi mažesni, o kietesniems – didesni muitai.
- Sviestas ir grietinėlė: šiems produktams paprastai taikomi 10–30 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Sūris iš šalių, neturinčių laisvosios prekybos susitarimo (LPS): gali būti apmokestinamas papildomais muitais iki 140 EUR už 100 kilogramų.
1.3. Mėsa ir paukštiena
- Jautiena: Importuojamai jautienai paprastai taikomi 12–30 % muitai, priklausomai nuo to, ar ji šviežia, šaldyta ar perdirbta.
- Kiauliena: Paprastai taikomas 15 % tarifas.
- Paukštiena: Paukštienos produktų importo muitai svyruoja nuo 15 % iki 20 %, o perdirbtoms paukštienos prekėms taikomi didesni tarifai.
Specialios importo sąlygos:
- JAV jautiena: JAV jautienai gali būti taikomi papildomi muitai dėl ES apribojimų hormonais apdorotai jautienai, kuri yra draudžiama ES. Jautienos importui iš JAV taikomos kvotos, o bet kokiam importui, viršijančiam šias kvotas, taikomi gerokai didesni tarifai.
2. Pagamintos prekės
2.1. Tekstilė ir drabužiai
Tekstilės ir drabužių importas yra dar viena kategorija, kuriai taikomi gana dideli tarifai, ypač kai importas atliekamas iš šalių, nesudariusių lengvatinių prekybos susitarimų.
- Medvilniniai drabužiai: medvilninių drabužių tarifai svyruoja nuo 8 % iki 12 %, priklausomai nuo drabužio tipo ir kilmės šalies.
- Sintetinio pluošto drabužiai: Sintetinio pluošto drabužių importo muitai svyruoja nuo 5 % iki 10 %.
- Avalynė: Avalynės importui taikomi 12–17 % tarifai, priklausomai nuo medžiagos (oda, guma ir kt.) ir batų tipo.
Specialios pareigos:
- Tekstilės importas iš nelengvatinių šalių (pvz., Kinijos): tam tikriems tekstilės gaminiams iš šalių, neturinčių laisvosios prekybos susitarimų, gali būti taikomas papildomas 4 % muitas.
2.2. Mašinos ir elektronika
Suomija, kaip labai industrializuota šalis, importuoja didelius kiekius mašinų ir elektronikos. Šių kategorijų tarifai paprastai yra mažesni, ypač prekėms, reikalingoms pramonės reikmėms.
- Pramoninės mašinos: Daugumai mašinų tipų taikomi importo muitai paprastai yra nuo 0 % iki 5 %, o tai rodo Suomijos pramonės išteklių poreikį.
- Buitinė elektronika (televizoriai, radijo imtuvai ir kt.): šioms prekėms paprastai taikomi maždaug 5 % tarifai.
- Kompiuteriai ir periferiniai įrenginiai: Pagal Informacinių technologijų susitarimą (ITA) Suomija taiko nulinius tarifus kompiuteriams, periferiniams įrenginiams ir daugeliui elektroninių komponentų.
Specialios importo sąlygos:
- Mašinos iš besivystančių šalių: Suomija pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BPS) siūlo sumažintus tarifus mašinoms, importuojamoms iš reikalavimus atitinkančių besivystančių šalių.
2.3. Automobiliai ir automobilių dalys
- Keleiviniai automobiliai: importuojamiems automobiliams taikomas 10 % ad valorem tarifas.
- Sunkvežimiai ir komercinės transporto priemonės: Tarifai svyruoja nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo variklio dydžio ir transporto priemonės tipo.
- Automobilių dalys: Automobilių dalims taikomi 4–8 % tarifai, o svarbiausioms dalims, tokioms kaip varikliai ir transmisijos, taikomi specialūs tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Japoniški automobiliai: Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) japoniškų automobilių importo muitai buvo palaipsniui mažinami, o kai kurių tipų transporto priemonėms dabar muitai netaikomi.
3. Cheminiai produktai
3.1. Vaistai
- Vaistai: Pagal laisvosios prekybos susitarimus daugumai vaistų netaikomas nulinis muitas, ypač vaistams ir vaistinėms medžiagoms, kurios yra labai svarbios visuomenės sveikatai.
- Nemedicininiai cheminiai junginiai: Cheminių medžiagų, skirtų nemedicininei paskirčiai, pavyzdžiui, pramoninių cheminių medžiagų, importui taikomi 3–6 % tarifai.
Specialūs importo muitai:
- Didelių kiekių cheminių medžiagų importas iš tam tikrų šalių: Kai kuriais atvejais konkretiems cheminiams produktams gali būti taikomi papildomi muitai, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ar saugą arba laikytis aplinkosaugos taisyklių.
3.2. Plastikai ir polimerai
- Polimerai (žaliavos): Polimerams ir žaliavoms iš plastiko taikomi maždaug 6,5 % importo muitai.
- Plastikiniai gaminiai: Gataviems plastikiniams gaminiams, pavyzdžiui, konteineriams ar pakavimo medžiagoms, paprastai taikomi 3–8 % tarifai.
4. Medienos ir popieriaus gaminiai
4.1. Mediena ir rąstai
- Žalia mediena: Suomija importuoja žaliavinę medieną ir pjautinę medieną, kuriai paprastai taikomi 0–2 % importo muitai.
- Apdorota mediena: Apdorotų medienos gaminių, įskaitant fanerą ir medžio drožlių plokštes, importo muitai svyruoja nuo 4 % iki 6 %.
Specialūs importo muitai:
- Mediena iš Rusijos: Atsižvelgiant į ES sankcijas ir aplinkosaugos problemas, medienos importui iš Rusijos gali būti taikomi papildomi maždaug 10 % muitai.
4.2. Popierius ir kartonas
- Laikraštinis popierius: Laikraštinis popierius, dažnai naudojamas laikraščiams ir žurnalams, yra neapmokestinamas.
- Kreidinis popierius: Kreidinio arba blizgaus popieriaus importui paprastai taikomi 3–7 % tarifai.
- Kartoninės pakuotės: Kartoninių pakuočių importo muitai svyruoja nuo 5 % iki 8 %.
5. Metalai ir metalo gaminiai
5.1. Geležis ir plienas
- Žaliavinis plienas: importuojamo plieno tarifai paprastai yra maži – nuo 0 % iki 3 %.
- Gatavi plieno gaminiai: Gatavų plieno gaminių, tokių kaip strypai, sijos ir lakštai, importui taikomi 3–6 % tarifai.
- Nerūdijantis plienas: Nerūdijančio plieno importui taikomi muitai nuo 0 % iki 5 %, priklausomai nuo produkto tipo ir naudojimo.
5.2. Aliuminis
- Žalias aliuminis: aliuminio importui paprastai taikomi 2–4 % tarifai.
- Aliuminio gaminiai: Pagaminti aliuminio gaminiai, įskaitant skardines, lakštus ir komponentus, apmokestinami 5–8 % importo muitais.
Specialios pareigos:
- Plieno importas iš Kinijos: Tam tikriems plieno gaminiams iš Kinijos taikomi antidempingo muitai, kurie dėl ES prekybos apsaugos priemonių gali siekti net 25 %.
6. Energetikos produktai
6.1. Iškastinis kuras
- Žalia nafta: Žalia nafta importuojama į Suomiją paprastai neapmokestinama tarifais, nes šalis energijai gauti naudoja importuojamą naftą.
- Gamtinės dujos: Gamtinių dujų importas paprastai yra neapmokestinamas, ypač pagal galiojančius susitarimus su kaimyninėmis šalimis.
- Anglis: Anglies importui taikomi nuo 0 % iki 2 % tarifai, priklausomai nuo šaltinio šalies ir ES aplinkosaugos reglamentų.
6.2. Atsinaujinančios energijos įranga
- Saulės baterijos: Saulės baterijų importui paprastai taikomi 0–2 % tarifai, o tai rodo Suomijos įsipareigojimą naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
- Vėjo turbinos: Vėjo turbinoms ir jų komponentams paprastai taikomas nulinis tarifas, nes Suomija, įgyvendindama savo atsinaujinančiosios energijos strategiją, daug investuoja į vėjo energiją.
Specialūs importo muitai pagal šalis
1. Europos Sąjunga (ES)
Kadangi Suomija yra Europos Sąjungos dalis, iš kitų ES valstybių narių importuojamoms prekėms netaikomi muitai ar importo tarifai. ES vidaus prekybą reglamentuoja Europos bendroji rinka, kuri leidžia laisvai judėti prekėms, paslaugoms ir kapitalui.
2. Jungtinės Valstijos
Iš JAV importuojamiems produktams taikomi standartiniai ES muitų tarifai. Tačiau tam tikriems JAV produktams, ypač plienui, aliuminiui ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, dėl tebesitęsiančių prekybos ginčų taikomi papildomi muitai. JAV plienui ir aliuminiui taikomi tarifai gali svyruoti nuo 15 % iki 25 %.
3. Kinija
Kinijai taikoma papildoma kontrolė pagal ES prekybos apsaugos priemones, ypač tokių produktų kaip tekstilė ir plienas atveju. Daugeliui Kinijos importuojamų prekių taikomi antidempingo muitai, kurie tam tikriems produktams gali svyruoti nuo 10 % iki 25 %.
4. Besivystančios šalys
Suomija taiko lengvatinius tarifus besivystančioms šalims pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BPS). Tai leidžia tam tikras prekes, ypač žemės ūkio produktus ir tekstilės gaminius, importuoti sumažintais tarifais arba kai kuriais atvejais be muito.
5. Rusija
Dėl geopolitinės įtampos ES įvestos sankcijos paveikė importą iš Rusijos. Keliems Rusijos produktams, ypač energetikos ir žemės ūkio prekėms, taikomi padidinti tarifai, o kai kuriais atvejais – visiški importo draudimai. Pagrindinės paveiktos pramonės šakos yra miškininkystė, energetika ir tam tikri žemės ūkio sektoriai.
Šalies faktai: Suomija
- Oficialus pavadinimas: Suomijos Respublika (suomen tasavalta suomiškai, Republiken Finland švediškai)
- Sostinė: Helsinkis
- Didžiausi miestai:
- Helsinkis
- Espo
- Tamperė
- Pajamos vienam gyventojui: 54 817 USD (2023 m. sąmata)
- Gyventojų skaičius: 5,5 mln. (2023 m. sąmata)
- Oficialios kalbos: suomių ir švedų
- Valiuta: euras (€)
- Vieta: Šiaurės Europa, ribojasi su Švedija vakaruose, Norvegija šiaurėje ir Rusija rytuose.
Suomijos geografijos, ekonomikos ir pagrindinių pramonės šakų aprašymas
Geografija
Suomija yra Šiaurės Europoje ir ribojasi su Švedija vakaruose, Norvegija šiaurėje ir Rusija rytuose. Šalis turi ilgą pakrantę palei Baltijos jūrą ir yra žinoma dėl savo tvirto gamtos grožio, įskaitant daugiau nei 180 000 ežerų ir didžiulių miškų. Suomijos geografiją formuoja jos padėtis netoli poliarinio rato, todėl žiemos ilgos, tamsios, o vasaros trumpos, šviesios. Šiauriausiuose Suomijos regionuose vyksta vidurnakčio saulės ir poliarinių naktų reiškiniai, kai saulė kelias savaites nenusileidžia ir nepateka.
Ekonomika
Suomijos ekonomika yra labai išsivysčiusi ir moderni, jai būdinga mišri rinkos sistema su stipria gerovės valstybe. Suomija yra viena klestinčių ir stabiliausių Europos ekonomikų, pasižyminti didelėmis pajamomis vienam gyventojui ir dideliu dėmesiu inovacijoms bei technologijoms.
Suomija labai priklauso nuo užsienio prekybos, o ES yra didžiausia jos prekybos partnerė. Vokietija, Švedija ir Nyderlandai yra svarbiausios Suomijos eksporto šalys. Pagrindiniai eksportuojami produktai yra mašinos, elektronika, transporto priemonės, miškininkystės produktai, chemikalai ir metalai. Be to, Suomija pirmauja atsinaujinančiosios energijos ir švariųjų technologijų srityje, daug investuodama į tvarią pramonę.
Pagrindinės pramonės šakos
- Technologijos ir telekomunikacijos: Suomija garsėja savo novatorišku technologijų sektoriumi. „Nokia“, kadaise didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja, yra įsikūrusi Suomijoje. Šalis ir toliau išlieka pasauline lydere telekomunikacijų, programinės įrangos kūrimo ir mobiliųjų žaidimų srityse.
- Miškininkystė ir popieriaus gaminiai: Dėl didelio Suomijos miškų ploto miškininkystė ir susijusios pramonės šakos, įskaitant popieriaus ir celiuliozės gamybą, yra labai svarbios šalies ekonomikai. Tokios įmonės kaip UPM ir „Stora Enso“ yra vienos didžiausių popieriaus, pakuočių ir biologinių medžiagų gamintojų pasaulyje.
- Atsinaujinanti energija: Suomija įsipareigojo iki 2035 m. tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu ir, vykdydama šį įsipareigojimą, daug investavo į atsinaujinančiosios energijos pramonę, ypač į bioenergiją, vėjo energiją ir saulės energiją.
- Laivų statyba: Suomija turi gerai išvystytą laivų statybos pramonę, žinomą dėl aukštųjų technologijų kruizinių laivų ir ledlaužių gamybos. Suomijos laivų statyklos, tokios kaip „Meyer Turku“, yra pasaulinės lyderės šiuose specializuotuose sektoriuose.
- Turizmas: Turizmas yra auganti pramonės šaka Suomijoje, ypač ekologinis turizmas ir žiemos turizmas. Suomijos nepaliesta gamta, nacionaliniai parkai ir galimybė pamatyti šiaurės pašvaistę pritraukia lankytojus iš viso pasaulio.